Darbas, kurio norėjau ilgą laiką

Jau trečia diena, kaip esu Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone, tarptautinėse karinėse pratybose „Amber Hope 2011“. Dirbu mielą širdžiai darbą – visuomenės informavimo centre (Public Information Centre). Nors tokio pobūdžio darbą dirbu ir savo laisvalaikiu, tačiau čia galiu save realizuoti. Jėga 🙂 FacebookTwitterStumbleUponPinterestTumblrDiggRedditLinkedinVKBufferXingFlattrYummlyemailPrint

Tarptautinės karinės pratybos „Amber Hope 2011“

Šis įrašas buvo publikuotas automatiškai, kadangi šiuo metu esame pakeliui į generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centrą Nemenčinėje (Vilniaus r.), iš kurio toliau pajudėsime į Pabradės poligoną. Pabradės poligone įsirengsime „Public Information Center“ (trump.: PIC, liet.: visuomenės informavimo centras) ir pradėsime darbą. Daugiau informacijos kaip sekasi mums, bei Lietuvos ir užsienio pratybų dalyviams, sekite KAM.lt ir facebook’e http://www.facebook.com/GintarineViltis. FacebookTwitterStumbleUponPinterestTumblrDiggRedditLinkedinVKBufferXingFlattrYummlyemailPrint

Dalyvausiu tarptautinėse karinėse pratybose „Amber Hope 2011“

2007 metais turėjau puikią progą sudalyvauti su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis tarptautinėse karinėse pratybose „Amber Hope 2007“ („Gintarinė viltis 2007“).  Praėjo jau ketveri metai ir pratybos vėl sugrįžta, aš taipogi. Labai džiaugiuosi, kad darau tai kas man patinka, ką nusimanau, o ne kažko verčiamas, kadangi gavau puikią progą sudalyvauti šių metų tarptautinėse karinėse „Amber Hope 2011“ pratybose ir dirbti pačiam mielą darbą. Tapau PIC (Press information center) komandos dalis ir

Trumpai apie Lietuvos kariuomenės karininkus

Ir vėl laikau pykti ant Lietuvos kariuomenės, kol kas mažosios dalies, karininkų, kurie patys kuria ir tvirtina tam tikras taisykles, kurios turėtų galioti visiems Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ar tam tikram padaliniui, tačiau patys jų nesilaiko. Atrodytu, kad jos skirtos tik eilinių ir seržantų lygmeniui, bet tik ne jiems. Ar baigti mokslai Lietuvos karo akademijoje ir gautas karininko laipsnis suteikia privilegijas nesilaikyti taisyklių? Nemanau. Ir nuoširdžiai manau, kad šie anekdotai veltui neatsirado:

Pėsčiųjų maratonas „Kiek noriu tiek einu“

Šiandien galutinai jau apsisprendžiau ar dalyvauti šiame maratone. Per orientacinį pėsčiųjų žygį „Dainavos apygardos partizanų takais“, kurį sėkmingai visi baigėme, teko išgirsti gerų atsiliepimų, todėl atsakymas yra teigiamas. Nors renginio dieną turiu neatidėliotinų reikalų, maratone pasirodysiu vakarop ir sudalyvausiu naktiniame ir rytiniame ėjime. Žemiau pateikiu atvykimo žemėlapį norintiems prisijungti ir bendrą informaciją 😉 Maratonas vyks 2011 m. balandžio 30 – gegužės 1 d. Varnių regioniniame parke ir jų apylinkėse. Pirmojo etapo

Lietuvos kariuomenės ginkluotė ir karinė technika

Nuotrauka: Daugiafunkcinis sunkvežimis SISU E13TP Prisimenant neseniai gvildenta, amžinai kažkam užkliūvančią, temą „Didžiuotis ir populiarinti ar slėpti savo tarnybos vietą?„, pro ausis nepraleidau vieno draugo paminėjimo apie Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir karinę techniką. Dažnai užkliūnantis reiškinys būdavo nuotraukos, kurių fone matydavosi tam tikri, mūsų kariuomenėje naudojami, ginklai ar karinė technika. Užkliūdavo vien dėl to, kad būtent tokias nuotraukas stebi ir tuo pačiu apie mūsų Lietuvos kariuomenę renka informaciją užsienio šalys.

Vietoj automato į rankas fotoaparatą imantis Lietuvos kariškis

Noriu pasidalinti vieno straipsnio ištrauka ir nuoroda į patį straipsnį, kai kariškis vietoj automato, o tiksliau šalia jo, į rankas renkasi fotoaparatą. Vietoj automato taikiklio, jam mieliau žiūrėti per fotoaparato objektyvą. Ir aš nematau čia nieko blogo. Cituoju: „Kaip tavo kolegos kariškiai žiūri į tai, kad kartu su automatu nešiesi ir fotoaparatą? Manau, kad yra palaikymas. Galiu pasakyti, kad kariuomenėje yra tikrai nemažai tokių pat žmonių, kurie fotografuoja, kurie skiria daug

Didžiuotis ir populiarinti ar slėpti savo tarnybos vietą?

Ir vėl prasideda mano žodžio laisvės, bei nuotraukų talpinimo draudimas. Neįvardinsiu pavardžių, tačiau paminėsiu, kad tai aukštesnio karinio laipsnio asmenys, kurie gal būt per daug atlieka ir vadovauja, nei nurodyta jų pareiginiuose nuostatuose. Šis kartas nėra pirmas ir manau tikrai ne paskutinis. Nelabai supratau ar man tiksliai buvo draudžiama ar gąsdinama atitinkamomis priemonėmis, tačiau turimos žinios, konsultacijos leidžia nepasimesti situacijoje. Iš pradžių panašių „nemalonumų“ turėjo mano draugas, vėliau draudimai prasidėjo ir