Vieną šaltą ketvirtadienio naktį, su keliais draugais ir vienu naujų pažįstamu Laurynų Ž. Photography & Design, susiruošėme į „Photožūklę”. Berots nieko įspūdingo nesigavo, tačiau man tai buvo pirmoji pamoka pasižaidžiant fotografuoti su išlaikymu (niekada nesusiruošdavau). Mano pirmo „blyno” nuotraukas galite pažiūrėti ir vertinti Facebook’e, o aš džiaugiuosi 1:33 val. pasibuvęs ir 2.85 km nuėjus su linksma kompanija 😉
Viena iš naujovių šiais metais pėsčiųjų žygių sferoje – dokumentas „Lietuvos žygeivio pasas”. Šis pasas skirtas patvirtinti paso savininko įveiktus užskaitinius žygius, kurie skelbiami pėsčiųjų žygių asociacijos puslapyje. Už kiekvieną įveiktą užskaitinį Lietuvos žygį, žygeivis į pasą gauna antspaudą su žygio pavadinimu, vienas iš organizatorių užrašo datą, kiek įveikta kilometrų žygyje ir pasirašo, kad antspaudas tikrai galiotu. Antroji naujovė susijusi su pirmaja naujove – juostelės su miesto pavadinimu ant „Lietuvos
Vakar, į savo mobilųjį telefona Samsung (GT-i5500) galaxy 5, nusprendžiau įsirašyti porą sportinių trackerių. Ši mintis kilo po pėsčiųjų žygio „Klaipėdos sukilėlių keliais”, kuriame teko tarpusavyje su draugais ginčytis dėl įveikto kilometražo atstumo ir stebėtis kaip žmonės sako vis skirtingus atstumus 😉 Kitam kartui jau turėsiu pats įsidiegęs tracker’į ir išmatuosiu atstumą pagal save. Na o dabar daug nerašant (nedaug ir žinau apie šias programas), noriu jūsų pagalbos patariant. Taigi, pirmoji
Vienuoliktus metus iš eilės startavo pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šiais metais žygyje sudalyvavo 1277 žygeiviai. Manoma, kad tai gali būti rekordas, kada vienu metu susirinko tiek daug žygeivių vienoje vietoje. Pasak organizatorių, kiekvienais metai žygio dalyvių daugėjo ir daugėjo. Nebuvo tokių metų, kad susirinktų mažiau dalyvių, negu praėjusiais metais. „Klaipėdos sukilėlių keliais” žygyje dalyvavau pirmą kartą, tačiau jau teko girdėti, kad ten didžiulis bardakas su pačiu organizavimu, nėra tokių pajėgumų,
Savaitgalį Vilniuje vyko Vilniaus universiteto žygeivių klubo organizuojamas žygis per tris piliakalnius, kuriame dalyvavo 37 dalyviai. Pusdienis praleistas vaikštant po Pučkorių pažintinį taką – apylinkes, aplankant Pučkorių patrankų liejyklą, Pučkorių atodangą, Vilnios slėnį, Tuputiškių botaninį draustinį, kūrenome laužą, bei buvome Rokantiškių piliavietėje. Visą žygį vainikavo grįžimas namo traukiniu. Pučkorių apylinkės, juosiamos Vilnios upės vingio, garsėja turtingu ir nepaprastai vertingu kultūriniu palikimu. Būtent garbingą Lietuvos praeitį mena: Pučkorių piliakalnis su netoliese
Naujas hobis draugų rate – stalo žaidimai. Viskas prasidėjo kalėdų antrą dieną, kai susirinkome antruose namuose – Irish Pub Forte ir išbandėme, bei pradėjome žaisti „Ticket to ride: Europa” stalo žaidimą. Bet šiame įraše norėjau paminėti ir pagirti vieno žaidimų mėgėjo sukurtą „Ticket to ride: Lietuva” versiją, kurią mes su draugu užmetėme ir jau pasigaminome. Kolkas stalo lenta atspausdinta ant popirinio lapo, nes neradom spausdintuvo spausdinančio didelio formato kartono lapus, tačiau
Vienas iš didžiausių praėjusių metu renginių buvo ištvermės pėsčiųjų žygis „extreme 2×100 km” – kruvinuoju keliu. Tai buvo pirmasis kasmetinis masinis nekonkurencinio pobūdžio trijų dienų pėsčiųjų žygis, skirtas garbingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kovoms, vykusiomis Panemunės ruože nuo Jurbarko iki Kauno, su kryžiuočiais paminėti. “eXtreme 2x100km” projektas – unikalus, lietuviškas, tarptautiniame žygių pasaulyje analogų neturintis renginys, kurio metu didelė dalis žygeivių pasiekia savo fizinių, psichologinių ir moralinių galimybių ribas. Tai
Šita žemę man likimas dovanojo Pilką dangų, sniego sodus ir pilis Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja Ji atvėrus kiekvienam plačiai durisMan jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka Jos kalba mane užbūrė amžinai Ir tegu ją visos negandos aplenkia Mano žemė man – vieninteliai namai Vien tik ji yra prasmė tikroji Nepakeis jos niekas niekada Jai vienai tu viską paaukoji Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga (x2) Jei tavęs nėra,