Šeštadieni prieš paskaitą turėjau apie gerą pusvalandį laisvo laiko. Prisėdau ant suoliuko ir klausiausi vieno žmogaus grojama muziką. Niekada šiaip neklausiau, ir net nebūčiau klausęs, tačiau man visai patiko. Girdima muzika įstringa galvoje ir mintyse dainuoji grojamos dainos žodžius. Turėdamas dar laisvo laiko, pasitaikius progai, tikrai dar pasiklausyčiau tokios muzikos.
Trumpai. Einu Donelaičio g. ir kur tik bepasisukčiau, matau užrašą „Jūs esate čia”. Įdomi mintis šių lipdukų, tik aš jos dar neperpratau.
Ketvirtadienį su draugų kompanija aplankėme šalia Žiegždrių miestelyje įsikūrusį žirgyną. Prižiūrėtoja Milda ir šniukas Nika mus maloniai sutiko, paaiškino kaip reikia elgtis su žirgais ir jais jodinėti. Be saugumo priemonių šalmų, niekas nesėdo ant žirgo. Jodinėjome dviem žirgais – Žibute ir jos tėvu Aru. Aptvare paskui Žibute lakstė ir jos jaunas žirgiukas, tačiau vardo nepaminėsiu, nes nežinau. Pajodinėjus šiais mielais žirgais, šeimininkas Vidas leido kartu su juo pamaitinti likusius žirgus, kurių
Gegužės 7- tąją dieną „generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos“ vardo suteikimo proga buvo rengiama atvirų durų diena. Mokyklos kolektyvą pagerbti atvyko garsūs kauniečiai bei miesto svečiai, kurie negailėjo gražių atsiliepimų bei dovanų. Skambant „Viešojo saugumo tarnybos orkestro“ melodijoms, karine simbolika pasipuošęs, analogų neturinčios mokyklos, kiemas buvo pilnas jaunų kariūnų, aukšto rango pareigūnų bei garbės svečių. Šventines kalbas apie Lietuvos kariuomenės generolą bei karinio parengimo mokyklų svarbą publikai dovanojo: VRM