Daugelis iš mūsų Šv. Velykas sutinka su šeimomis, giminėmis ar artimais draugais. Ne išimtis ir man, šią šventę švęsiu kaime su giminėmis, nors ir ne visomis.

Ilgąjį savaitgali bandėme atidaryti ir žvejybos sezoną, kadangi žieminės žvejybos nelabai mėgstu, tačiau beviltiškai 🙂 Kodėl? Skaitom, o tiksliau žiūrim nuotraukas ir suprasim.

Vietoj mažo upeliuko, kuris teka šalia esančių namų, tapo didžiuliai tvenkiniai, ežerai.

Nesigavus pažvejoti prie namų, važiavome prie apleisto malūno. Pabandėme ten, bet vėlgi beviltiškai. Tačiau nors pasigrožėjome apsemtomis pievomis, miškais ir net pačiu malūnu.

Sekanti kelionė arčiau sartų ežero, kur tikrai visada pagaudavom žuvies. Pakeliui važiuojant akį patraukė užšalęs prūdas, kuriame matėsi numirę ir įšalę pusmetriniai karpiai, krante gulėjo apvalgytos papuvusios lydekos.

Atvykę į galutini tašką nusprendėm, kad žvejyba šiandiena nepavyko ir šiai dienai nuleidžiame rankas 🙂

4 comments

  1. Nekam nerupi, galetu kas zima pramusti leda kad oro butu zuvitems, nors is notrauku gana didelis tvenkinis turetu uztekti oro matit zuviciu perdaug buvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *