Valstybės dienai paminėti skirtas 40 km pėsčiųjų žygis „Dzūkų kovų keliais 2012“

Vasaros metas – gausybės žygių Lietuvoje metas. Vienas iš daugelio pėsčiųjų žygių Lietuvoje vyks liepos 6 dieną, kuris skirtas Valstybės dienai paminėti. Žygio atstumas 40 kilometrų (atstumas į mažesnius etapus neskirstomas), per kuriuos praeisime Merkinę, Nedzingę, Perloją, Senąją Varėną ir Varėną.

Vis dėl to aš pats žadu dalyvauti, nors abejonių, „kišamų pagalių“ buvo, vienas iš jų – tuo pačiu metu suorganizuotas „Seržantų klubo“ kasmetinis plaukimas valtimis – baidarėmis. Gaila, tačiau teks praleisti, mano kojos nori vaikščioti. Draugai ir žygeiviai, susitiksime žygyje. Žadu atvykti iš vakaro (liepos 5 dieną), tad jei nuspręsite prisijungti, kontaktuokite 🙂

Informacinis puslapis | Spausti čia.

Facebook event’as | Spausti čia.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais 2012“

Birželio 16d. Medininkuose vyko pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais“, kuris buvo skiriamas atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis, pirmosios 1940-ųjų metų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, žuvusio pasienio policijos Alytaus baro Ūtos pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko 72-ąsias žūties metines bei įamžinti istorinių įvykių pasienyje tęstinumą.

Šis žygis vyko pirmą kartą, tačiau dalyvių skaičius pranoko visas abejones ir nerimus. Pasirinkau didžiausią galimą eiti atstumą – 32 km, tačiau atvykus į renginį, sužinojau, kad trasos buvo prailgintos ir diplome bus rašoma realus nueitas atstumas. Viso praėjome 36 km. „Track“ skaičiavimo programos susietos su palydovais parodė tą patį atstumą.

Trumpai tariant prasivaikščiojome ir linksmai praleidome šeštadienio saulėtą dieną 😉

Savo nuotraukas patalpinau į „Pėsčiųjų žygių asociacijos“ puslapį socialiniame tinkle Facebook.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Tradicinis pėsčiųjų žygis „Radvilų keliais 2012“

Šis žygis man jau 5-asis, kitaip dar vadinamas sidabrinis žygis. Per visą šio žygio gyvavimo laikotarpį tai jau buvo dvyliktasis žygis, tačiau asmeninę įskaitą pagerinti sutrukdė per vėlai pradėta žygiavimo karjera, teko praleisti kelis metus nedalyvaujant šiame žygyje, tačiau sidabrinį statusą jau pasiekiau ir turiu.

Formalus straipsnis apie šį žygį:

Savaitgalį, birželio 2–3 d., Jonavoje vyko tradicinis pėsčiųjų žygis „Radvilų keliais“. Nepaisant per žygio atidarymą nulijusio lietaus, žygis sulaukė nemenko dalyvių būrio: pirmą žygio dieną startavo 350, o antrą – 330 dalyvių. Visi pradėję žygį jį sėkmingai ir baigė.

Tarp žygio trasų, kurios šiemet vingiavo Jonavos rajono Ruklos seniūnijos ir Gaižiūnų poligono apylinkėmis, populiariausia buvo 22 km trasa (tokį atstumą reikėjo nueiti kiekvieną iš dviejų žygio dienų), ją pasirinko apie 160 žygeiviai. Antra pagal populiarumą buvo „šeimyninė“ 12 km trasa, kurią išbandė daugiau nei 70 žygeivių.

Be šių maršrutų, žygio dalyviai galėjo rinktis ir ekstremalesnius maršrutus, kiekvieną dieną įveikdami po 32 ar 42 km.
Jauniausiam šiųmetinio žygio dalyviui – 1,2 metai, jis keliavo kartu su savo šeima. Vyriausias žygeivis – jau trečią kartą renginyje dalyvaujantis 82 metų marijampolietis Jonas Burokas.

Šiųmetinis žygis skiriamas Boguslavui I Radvilai atminti. Pagrindinis renginio organizatorius – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.

Žygio nuotraukas rasite paspaudę šią nuorodą.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

2012 04 20 – 22 Žygis „Kęstučio apygardos partizanų takais“ kartu su aktyvaus laisvalaikio grupe Ž999

Praėjusį savaitgalį kartu su aktyvaus laisvalaikio grupe „Ž999“ sudalyvavome orientaciniame pėsčiųjų žygyje „Kęstučio apygardos partizanų takais“. Savaitgalis buvo stipriai, audringai, šlapiai, sočiai ir dar velniai žino kaip nusisękes, tačiau ilgai pasistengsiu neišsiplėsti, nes daugeliui ilgi, kelių puslapių straipsniai neįdomus ir jūs jo tikrai neskaitysite 🙂

Viskas pirmiausia prasidėjo nuo to, kad aktyvaus laisvalaikio grupės socialinio tinko Facebook puslapyje, buvo paskelbtas šis renginys su kvietimu dalyvauti. Prisiminus praėjusių metų „Dainavos apygardos partizanų takais“ renginį, nekilo jokių abejonių jame nedalyvauti. Bendraminčiams taipogi, greitai subūrėme savo „Ž999“ komandą.

Buvo truputi diskusijų dėl važiavimo dienos, penktadienis ar šeštadienis, tačiau po keletos dvejonių ir pasitarimų, nusprendėme vykti anksčiau, iš penktadienio vakaro. Juk norisi šeštadienio rytą pamiegoti ilgiau.

Nuvažiavome vėlokai, apie vienuoliktą valandą, tačiau greitai radome sau kampelį permiegojimui Eržvilko mokyklos sporto salėje. Prie visa to dar ir sumastėme susiorganizuoti storus sportinius čiužinius, ant kurių ilsėjomės visą savaitgalį.

Nors nuvykom ir vėlokai nei kiti dalyviai, tačiau dar sumastėm pasidaryti keletą atrakcijų prieš ramų miegą. Pirmiausia darėm „sūrį“ su atsineštais čiužiniais (panelė kuri gulėjo po jais, sakė, kad tai minkščiausias jos sūris),  vėliau sekė boulingas, kurio kėglius atstojo mūsų komandos ir kitų dalyvių žygio batai, o boulingo rutulį atstojo 2l Coca Cola butelis. Po smagaus boulingo pažaidimo, iš surinktų batų nusprendėme pasidaryti mini krepšinio treniruotę ir sumesti, bei užstrigdinti juos visus krepšyje. Jie taip ir pragulėjo saugiai visą naktį nepaliesti. Gal ir gerai, nes naktį buvo šioks toks incidentas, kai vienas per daug pergėręs vaikinukas, nors pagal vėliau laidytas replikas jau visas vyras, sumąstė ant sporto salės sienos nusišlapinti, neatsargiai nukristi, susižaloti veidą ir su savo drabužiais išvalyti ką pridarė. Gal tai bus jam šiokia tokia pamoka, bet sporto salėje miegojusiems kitiems dalyviams rytas jau buvo nebemielas, nes viskas įvyko tarp 5 – 6 valandų. Dar spėjau nusnausti keletą saldžių, trumpų posmų, tačiau miego trūko.

Ryte sulaukėme dar keletos komandos dalyvių atvykimo, sudalyvavome žygio atidarymo iškilmingoje ceremonijoje ir tradiciškai paskutiniai išjudėjome į 20 km atstumo dieninę trasą.

Sėkmingai įveikėme visus tris mums paskirtus punktus, aplenkėme daugelį žygeivių, nors visiškai neskubėjome ir to nenorėjome, pasibuvome partizanų atminimo lankytinuose objektuose ir vietose, apėjome įvairių vietovių, tiek miškų, tiek laukų. Žodžiu dieninis etapas buvo nusisekęs kaip būtent šiam žygiui skirta dalis.

Prie dieninio etapo pridursiu, kad vartojant ne tik vandenį, kaitinant saulei, pradeda sausėti burna, o kai pasibaigia vandens atsargos jų reikia ieškoti 🙂 Viena išeitis vietiniai gyventojai, jai jų aišku aplinkui galima rasti. Vieną gyvenvietę mes radome, ir kaip galėjome pagalvoti, buvome sutikti svetingai. Ne vaišėmis ir midumi, tačiau gaiviu, gėlu vandenėliu iš močiutės sodybos. Aukščiau patalpinau nuotrauką ne veltui. Močiutė mums užsiminė, kad jos artimieji nepatikės, jos jos sodyboje lankiesi tiek gražaus jaunimo. Na taip mes gražūs – nesiginčysime, todėl nusprendėme nusifotografuoti ir nuotrauką jei atsiųsti paštu atminimui. Pažadą ištesėsime.

Nepamiršiu ir po sėkmingai įveikto žygio, net nenuėjus užsiregistruoti, kad jau parėjom, apsilankėme vietinėje Eržvilko miestelio parduotuvėlėje – bare, kuriame praleidome apie pora valandėlių. Vietiniai žmonės pasirodo svetingi. Parduotuvės pardavėja nuo pat pradžių susipažino su mumis, mes jai papasakojome kas mes tokie ir ką čia per kilometrus sukame, dalyvaujame, o jis mus nustebino sekmadieniniais pietumis. Ne už dyką, bet ir ne už didelius pinigus. Sekmadienio pietums, mums buvo suorganizuotas 12 litrų, Jurbarko kraštui būdingas, tikras kūgelis. Turiu omenyje tikrą kūgelį, o ne tokį kaip namie kepamas plokštainis vadinamas kūgeliu. Žinot kiek jis mums atsiejo berods dvylikai žmonių ir dar pavaišinta keli atsitiktiniai žygeiviai? Ogi 55 lietuviški pinigai 🙂

Na ir grįžtant prie ten kur ir prasidėjo savaitgalis – „Partizanų takais“ žygio, vertėtų paminėti ir naktinį etapą, į kurį mes dar sugebėjome išeiti ir nesveikai ŽALIAI padalyvauti. Tų emocijų, nuotaikų, sveikatos būsenų ir kitų dalykų neįmanoma nupasakoti, spėti užfiksuoti nuotraukomis ar video, tačiau jos išliks ilgam atmintyje. Ta pilna kuprinė Ž999, naujos pažintys, „žalios registracijos“ kas kelis šimtus metrų, pridarytos nesąmonės kelyje, suplėšytos kelnės, tiksliau jos prarastos visiškai, nueita dvigubai daugiau kilometrų nei dieniniame etape ir nesuprasta kaip taip nueita, nerasti keli punktai, nes mums žemėlapių juk nereikia, ką jau kalbėti apie praeitą ir nepastebėta miestelį … žodžiais tai nenusakoma, o įspūdžiais taip neatkartojami… Prisijunkite prie Ž999 ir pajusite tą dvasią. Užkeikimai veikia 😉

Na ir viso savaitgalio pabaigą vainikavo vieno Ž999 nario pirtelė, kurioje buvome sutikti nerealiai šiltai. Šiltai turiu omenyje, kad pirties temperatūra siekė 120 laipsnių karščio, naminis kaimiškas pienas, kiaušinienė, kurios skonio receptą reikėtų dar daugeliui pasimokyti, šaltas alus ir gera ir linksma dalyvių nuotaiką.

Žodžiu viso savaitgalio nuotraukos čia netilpo, tad didžioji dalis yra Facebook’e http://on.fb.me/ICvanE

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Dėmesio, keičiasi pėsčiųjų žygio „eXtreme 2 x 100 km“ data!

Dėmesio, pranešu, kad pasikeitė pėsčiųjų žygio „eXtreme 2 x 100 km“ data. Žygis bus gegužės 24 – 27 (buvo planuojama 05.31 – 06.03). Visa to kaltininkė yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, tačiau „geruoju“ žodžiu apie juos vėliau.

Attention to report a change in walking tour „eXtreme 2 x 100 km“ date. Walk will be May 24 – 27 (it was planned for May 31 to Jun 03). All of the culprit is a Lithuanian Ministry of Defence, but the ‘good’ word about them later.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“

Vienuoliktus metus iš eilės startavo pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Šiais metais žygyje sudalyvavo 1277 žygeiviai. Manoma, kad tai gali būti rekordas, kada vienu metu susirinko tiek daug žygeivių vienoje vietoje. Pasak organizatorių, kiekvienais metai žygio dalyvių daugėjo ir daugėjo. Nebuvo tokių metų, kad susirinktų mažiau dalyvių, negu praėjusiais metais.

„Klaipėdos sukilėlių keliais“ žygyje dalyvavau pirmą kartą, tačiau jau teko girdėti, kad ten didžiulis bardakas su pačiu organizavimu, nėra tokių pajėgumų, kad viską susitvarkytų ir pan.. Šį savaitgalį įsitikinau pats. Nors tai ir daug įvairių smulkmenų, bet vis tiek. Keletas iš jų:

Didelį nepasitenkinimą sukėlė žygio medalių trūkumas, ne tik mano komandai, tačiau ir draugų kitoms komandoms. Viskas gal būtų ir gerai, palauktume ir pagamintų tuos medalius, nematau didelės bėdos, tačiau kam tuomet skirta išankstinė registracija, kurioje nurodoma ar reikia, ar nereikia medalio? Juk pagal tai jau galima orientuotis į medalių skaičių. Kaip supratau didžiausia problema buvo ta, kad organizatoriam visiškai neįdomu buvo ar užsisakiai medalį ar ne, jei vietoje sumąstei ir užsinorėjai medalio, susimoki pinigą, tai ir gauni … Žodžiu šiam kartui savo šeštojo medalio, kurį teoriškai turiu, o realiai neturiu, nuotraukos neįkelsiu, bet tikiuosi, kad per kokį mėnesį laiko jo sulauksiu 🙂

Žygio atstumų ilgiai irgi nėra tikslūs. Kaip teigė organizatoriai, visas maršruto ilgis bus 28 km. Įveikėm mes tuos kilometrus, nėra jų daug, bet kaip visad GPS parodo daugiau nei sakoma. Pagal GPS duomenis atstumas gavosi 31 km, pagal organizatorius 28 km, diplome rašoma, kad įveikėm 25 km, o Lietuvos žygeivių pase vėl 28 km 🙂 Tai kiek nuėjome realiai?

Na ir pabaigai norėčiau atkreipti dėmesi į tai, kad net ir susimokėjus startinus 3 lietuviškus litus, negavome nė vieno žemėlapio ar legendos (nežinau ar jie išviso buvo), o diplomai tai trūksta žodžių – antros rušies. Atspausdinti ant popieriaus liekanų, kur vienoje diplomo pusėje pats diplomas, o kitoje pusėje reklamos kažkokios. Plyn, tai dabar jau taupom net ir diplomų sąskaita?

P.s. Mano nuotrakų, apart komandos nuotraukos, kuri yra šiame įraše, nebus išviso 🙂

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Žygis per tris piliakalnius

Savaitgalį Vilniuje vyko Vilniaus universiteto žygeivių klubo organizuojamas žygis per tris piliakalnius, kuriame dalyvavo 37 dalyviai. Pusdienis praleistas vaikštant po Pučkorių pažintinį taką – apylinkes, aplankant Pučkorių patrankų liejyklą, Pučkorių atodangą, Vilnios slėnį, Tuputiškių botaninį draustinį, kūrenome laužą, bei buvome Rokantiškių piliavietėje. Visą žygį vainikavo grįžimas namo traukiniu.

Pučkorių apylinkės, juosiamos Vilnios upės vingio, garsėja turtingu ir nepaprastai vertingu kultūriniu palikimu. Būtent garbingą Lietuvos praeitį mena: Pučkorių piliakalnis su netoliese jo rastomis senovės gyvenvietės liekanomis, Pučkorių dvaras, žinomas nuo XIV a., ir patrankų liejykla – Pučkarnia su aušinamaisiais tvenkiniais (jau veikusi XVI a.), palivarke buvęs vienas didžiausiu ir gražiausių Lietuvos malūnų (malė net 12 girnų!), kurio dalis XIX a. buvo pertvarkyta į medžio malimo ir popieriaus fabriką. Kitoje Vilnios pusėje, istorinėse Leoniškių palivarko žemėse, XIX a. prancūzas Karolis Devimas pastatė vandens malūna su smukle. Pučkorių apylinkių gamtos grožis vertinamas nuo seno. Ypač įspūdinga panorama, atsiverianti į Vilnios slėnį nuo Pučkorių atodangos viršaus.

Dalinuosi savo nuotraukų albumu iš šio žygio 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Žygis „Extreme 2×100 km“

Vienas iš didžiausių praėjusių metu renginių buvo ištvermės pėsčiųjų žygis „extreme 2×100 km“ – kruvinuoju keliu. Tai buvo pirmasis kasmetinis masinis nekonkurencinio pobūdžio trijų dienų pėsčiųjų žygis, skirtas garbingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kovoms, vykusiomis Panemunės ruože nuo Jurbarko iki Kauno, su kryžiuočiais paminėti.

“eXtreme 2x100km” projektas – unikalus, lietuviškas, tarptautiniame žygių pasaulyje analogų neturintis renginys, kurio metu didelė dalis žygeivių pasiekia savo fizinių, psichologinių ir moralinių galimybių ribas. Tai absoliuti kova su savimi palydima žodžiais „Ryžtas, Valia, Garbė”.

įveikiau save, savo fizinių, psichologinių ir moralinių galimybių ribas, kurios tikrai jaučiasi nužingsniavus didelį atstumą tokiame renginyje.

Na ir pabaigai, nauji metai – naujas ištvermės pėsčiųjų žygis „extreme 2×100 km“, kuris vyks gegužės 24 – 27 dienomis (data atnaujinta vasario 17 dieną).

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Sudalyvavau kalėdiniuose regioniniuose pėsčiųjų žygiuose Jurbarke ir Kaune

Po pėsčiųjų žygių asociacijos narių susirinkimo lapkričio mėnesį, buvo sumąstyti ir įgyvendinti vienos dienos kalėdiniai regioniniai pėsčiųjų žygiai. Šį savaitgalį Lietuvoje jų vyko net aštuoniuose skirtinguose miestuose, iš kurių, Jurbarke ir Kaune, sudalyvavau ir pats. Žygyje Jurbarke, kuris vyko šeštadienį, sulaukėme net 321, o Kauno žygyje, kuris vyko sekmadienį, sulaukėme 75  žygeivių – nykštukų.

Nuotraukos iš kalėdinio pėsčiųjų žygio Jurbarke ir Kaune.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn