“Autolavkė”

Apie tokią prekybą ir tokį gėrį buvau visiškai pamiršęs. Aišku, buvau dar visiškai mažas vaikas kai visa tai vyko, tačiau naujai „iškeptas“ draugas blogeris Tadas Šimėnas, savo įrašu man priminė. Mano metų bendraamžiai iš miesto, tiksliau neturinti nuošalaus kaimo, to net nesupras ir greičiausiai nepajaus to jausmo, ką teko patirti man ar vyresniems už mane. Prisimenu kai su broliu, pusbroliais ir pussesere leisdavau vasaras kaime Rokiškio rajone. Pats kaimas kaip ir

Naglumas

Ale koks žmonių naglumas. Nueinu į mažą vietinę pardotuvėlę savo kvartalę, kurioje veikė tik viena kasa iš dviejų. Suprantama žmonių eilė gan ilgoka, nes nesugeba pardavėjai atsistoti prie antrosios. Nieko, laiko turiu, galiu palaukti. Belaukiant, pradėjo veikti antroji kasa, prie kurios iš pirmosios kasos dalis žmonių perbėgo prie antrosios. Apsidairiau, ir lėtu žingsniu ėjau prie antrosios kasos, nes pasirodė, kad prie jos mažesnė eilė. Tačiau staiga iš galo parbėga senyvo