Kauno miesto viešosiose vietose įrengti 5 defibriliatoriai

Kauno miesto viešosiose vietose įrengti 5 defibriliatoriai

Lankydamas pirmosios medicinos pagalbos (PMP) kursą, kuriame atnaujinau savo žinias, sužinojau apie viešosiose vietose esančius auto defibriliatorius. Nors ši naujiena visuomenei buvo pranešta rugsėjo mėnesį, dalinuosi ir skleidžiu informacija, kad Kaunas tapo pirmuoju šalies miestu, kurio viešosiose vietose įrengti 5 defibriliatoriai — prietaisai, galintys išgelbėti žmogaus gyvybę staigios kardialinės mirties atveju.

Defibriliatorius nuo šiol galima rasti Kauno autobusų ir geležinkelio stotyse, prekybos centre „Akropolis“, senamiestyje veikiančiame restorane „Sadutė“ bei Laisvės alėjoje įsikūrusiame restorane „Miesto sodas“.

Nelaimės metu iš stendo išėmus defibriliatorių, automatiškai siunčiamas skaitmeninis radijo ryšio signalas į artimiausią Kauno apskrities greitosios medicinos pagalbos dispečerinę. Dispečeris netrukus susisiekia su nelaimės vietoje esančiais žmonėmis ir jiems duoda tikslius nurodymus, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba.

Kauno miesto viešosiose vietose įrengti 5 defibriliatoriai

Šiuo prietaisu pagalbą pirmomis nelaimės minutėmis gali suteikti ir specialaus medicininio išsilavinimo neturintis žmogus. Paspaudęs mygtuką žmogus išgirsta žodinius ir tekstinius nurodymus, ką daryti ir koks turi būti tolesnis gaivinimo veiksmas.

Prie žmogaus prijungus elektrodus, prietaisas pats išanalizuoja širdies veiklą ir nurodo, ar reikalinga defibriliacija.

Staigi mirtis suaugusį žmogų dažniausiai ištinka dėl širdies veiklos sutrikimo. Dažniausiai už ligoninės ribų mirštama įvykus skilvelių virpėjimui, kurį sustabdyti gali tik ankstyva defibriliacija.

Visada prisiminkite: „Kiekviena uždelsta minutė tikimybę atgaivinti žmogų sumažina 10 procentų„.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Didžiojo Kauno herbo aprašas

Didžiojo Kauno herbo aprašasBurinio laivo skyde pavaizduotas tauras su lotynišku kryžiumi.

Sena legenda byloja, kad Kauno gyvenvietėje, Nemuno ir Neries santakoje, pastebėtas žvėris su kryžiumi tarp ragų. Gyventojai, sugavę keistą gyvūną ir išsigandę dievų keršto, jį sudegino. Istorikai teigia, kad ši legenda ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, 1408 m. davęs Kaunui Magdeburgo teises, galėjo suteikti Kauno antspaudams herbinę tauro figūrą.

XVI a. karalienės Bonos rūpesčiu Kauno dangiškuoju globėju laikytinas Šventasis Mykalojus – pirklių ir jūrininkų patronas, gerumo, pagalbos ir džiaugsmo simbolis. Todėl herbo ikonografijoje vaizduojamas burinis laivas, trys Šventojo Mikalojaus aukso spalvos rutuliai, o jo aplinkai priskiriamas devizas: „Diligite justitiam qui judicatis terram (iš lot. k. Mylėkite teisumą žemės valdovai).

Visa tai ir atspindi Kauno miesto herbe, miesto, kuris yra išsidėstęs dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje ir kuris gilioje senovėje išaugo ir suklestėjo laivybos ir prekybos dėka.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Kauniečio nepagąsdinsi – jis pats sau autoritetas

Duobių gausa išgarsintas miestas, pasižymintis itin puikiu skoniu socialinėms reklamoms iš operos „ir Kaune  gyventi galima“, populiariausias tarp mados ekspertų dėl išskirtinių šventinių ir kasdieninių aprangų įvairovės bei ne retai piktu žodžiu minimas mylimų kaimynų, amžinų konkurentų iš Portugalijos.

Taip, tai Kaunas . Kaip kauniečiui „Nike“, taip ir Kaunui Lietuva  jau seniai priklijavo firminę, vienetinę etiketę. Ir, manau, visai ne dėl to, kad tik čia duobės tvarkomos užpilant rudeniniais lapas, o Kalėdų eglutė – iš butelių.

Kiekvieno akys mato skirtingai. Taip apie Kauną atsiliepia tie, kurie niekada nebuvo kauniečiais, o gal net čia niekada nesilankė. Variantas panašus, kaip apie vaikų auginimą daugiausiai aiškina tos, kurios pačios niekada negimdžiusios, o apie lieknėjimą – niekada neturėję antsvorio.

Čia gimiau ir užaugau. Galiu drąsiai teigti: Kaunas – vieningiausias miestas. Parduotuvėje visada (gal ne visada maloniai), bet pasisveikinama lietuviškai, o stotelėje visada gali pasiteirauti, koks autobusas kuria kryptimi važiuoja nesibaimindamas, kad į kuprinę neįsimetei lenkų ar rusų žodynėlio.

Dažnų apkalbų sulaukiame dėl aprangos. Mes, kauniečiai, ne retai „šokame“  į laisvo stiliaus rūbus, bet tai nereiškia, kad į geriausią Lietuvoje muzikinį teatrą (vienintelis toks lankomas ir nešantis pelną visoje Lietuvoje) atkulniuojame apsirengę taip pat. Beje, ir „Maximos“ pardavėjai dirba ne su trijuosčiais sportiniais kostiumais. Kaunietis elgiasi laisvai ir negalvoja kas ką apie jį pagalvos. Galbūt todėl „Mados  reido“ kūrybinė grupė laidas filmuoja ten, kur laisvalaikis siejamas su pompastika bei kiek juokingais tarp grindinio trinkelių stringančiais „Louboutin‘ais“. Šaunu, vadinasi žino, kad ant kauniečio „batono geriau netrupint“.

Akis už akį. Kaunietis už kaunietį. Savo miestą visada palaikėme ir palaikysime. Kad ir tie patys, didelį susižavėjimą sukėlę „Chorų karai“. Nesvarbu, kas buvo Kauno  generolai – niekada jų neišmetėme, neatsisakėme, nenuvertinome, todėl kėlėme aukso taures. Apie „Žalgirį“ neverta net kalbėti – į areną suplūsta tiek žmonių, kiek geba tilpti, o tarp jų gretų nerasi nė vieno, kuris išduotų savąją komandą ir palaikytų priešininkus. Nesiplėsiu. Kur Kaunas – ten vienybė.

Kaunas – nuostabiausias miestas, žalias (ne betono džiunglės), į darbą nuvažiuoji greitai, mat nėra kamščių. Žmonės čia geri, merginos – gražiausios, vaikinai – sportiškiausi. Už savo miestą stojame krūtine, todėl daug kam nepatinkame, jog esame geriausi. Ne žodžiais, o darbais mes miestą mylime. Meskit blogas nuostatas apie Kauną. Nepavydėkit. Vis tiek manote kitaip? Velniop. Kauniečio nepagąsdinsi, jis pats sau autoritetas.

Perpublikuota: delfi.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Kalėdinis pėsčiųjų žygis Kaune!

Organizavom, organizavom ir suorganizavome dar vieną, ne tokį grandiozinį, tačiau ne ką prastesnį, pėsčiųjų žygį Kaune.

Š.m. gruodžio 18d. (sekmadienį) Lietuvos Pėsčiųjų žygių asociacija ir Kauno regiono Turizmo informacijos centras miesto gyventojus ir svečius kviečia į kalėdinį „Kauno pėsčiųjų žygį„.

Nuo 9.30val. renkamės stovėjimo aikštelėje prie Kauno pilies.

10.00val. žygio startas maršrutu: Kauno pilis – Aleksoto tiltas – Marvelė – Vakarinis lankstas – Vilijampolė – Kauno pilis. 

Žygio dalyvius lydės Kauno Turizmo informacijos centro gidas. Renginyje kviečiami dalyvauti visi norintys aktyviai, įdomiai ir linksmai praleisti laiką su savo šeimomis, draugais ar bendraminčiais. Su savimi turėti gerą nuotaiką, užkandžių, gėrimų ir būtiną kalėdinį atributą – nykštukų kepuraitę 🙂 Po žygio rinksimės kavinėje pasidalinti įspūdžiais ir idėjomis.

Savo dalyvavimą patvirtinti ir rasti papildoma informaciją galite:
http://www.facebook.com/events/102716806512884/

P.s. Pėsčiųjų žygis yra nemokamas renginys, kurį dovanoja „Pėsčiųjų žygių asociacija

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Skrydis oro balionu LY-AYA

 

Ech, vakar užturėjau dar vieną įdomią pramogą – skrydį oro balionu. Juo dar neteko skristi, todėl buvo įdomus pirmas pakilimo jausmas. Skrydžiui rinkausi savo gimtąjį miestą Kauną, pamačiau jį iš viršaus ir tikrai nenusivyliau 😉

Plius, ugnimi ir šampanu buvau pakrikštytas pirmąjį kartą skraidęs oro balionu (kaip sakė instruktorius, toks oro balionas yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje) ir man buvo suteiktas garbingas vardas „Baronas fon Santaka“ 😀

Nuotraukos facebook’e: 2011 09 13 Skrydis oro balionu.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Juozas Erlickas. Kaunas vs Vilnius

…Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.

Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių. Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik Babtai.

Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jūros ir kuo arčiau Baltarusijos?

Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių. Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?

Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą.

Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems 100 km. ilgio bandomąjį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į vakarus.

Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: „Pravieniškės – 6 km.” Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus. Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo: „Lukiškės – 6 km.” Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.

Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas būtų, jei vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.

Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu. Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio Vilnius – Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt dvi nesujungiamas vietas nūnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos… Nejau ir mes norime tokiais tapt?

Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.

Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… O gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama…
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo… Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?

Maironis andai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis…” O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas.

Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius – vienintelio kelio galas.

Perpublikuota: Pilypas.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn