Neoficiali KASP karių – savanorių ir jų draugų bendruomenė

Neoficiali KASP karių – savanorių ir jų draugų bendruomenė – tokią antraštę buvo galima pamatyti kai susikūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų puslapis socialiniame tinkle Facebook. Taip, šį puslapį sukūriau aš, Andrius Juozulevičius, jį plėtojau, kūriau, tobulinau, vysčiau bendravimą, bei diskusijas tarp karių savanorių ir jiems prijaučiančių draugų, kolegų, bičiulių. Norėjau ir siekiau, kad ši projektas būtų tobulinamas ne tik iš idėjos, bet ir prisijungtų prie jo Lietuvos kariuomenės viešųjų ryšių specialistai, kurie turi turėti pakankamai kompetencijos atlikti šias pareigas, vykdyti teisingai ir tikslingai savo pareigas. Aš klydau. Mūsų kariuomenėje dirba „seni“ bailiai, kurie visko bijo, neturi humoro jausmo ir nesupranta kaip yra dirbama socialiniuose tinkluose, kaip reikia žmonėms, o tiksliau skaitytojui pateikti informaciją ir jį sudominti.

Kodėl aš pradėjau apie tai rašyti? Viskas tesėsi ilgesnį laiką, kentėjau, bandžiau susitaikyti su tuo kas buvo trinama šiame puslapyje, „mol kontrolė“ kažkokia ir pan.. Užtenka. Šiame puslapyje buvo 7 administratoriai su manimi, tačiau liko du, aš ir mano draugas, bei kolega, savanoris D. P., kuriuo galiu pasitikėti ir žinau puikiai, kad šis žmogus supranta kaip yra dirbama socialiniuose tinkluose.

Kovo 20 diena buvo neįprastas gamtos reiškinys – saulės užtemimas. Ta proga, KASP vardu, publikavau vieną juokelį, kuriuo pasidalino, suprantantis humorą, mano kuopos vadas. Šiai dienai jis buvo ištrintas, nes „neatitiko kontrolės“ ar viešųjų ryšių socialinių tinklų numatytų aprašymų – gairių. Žemiau pateikiu juokelį ir palieku spręsti jums patiems, kur čia buvo pasiektos tam tikros ribos.

Kareivinės. Artėja retas gamtos reiškinys – Saulės užtemimas. Ta proga organizuojamas specialus renginys.
Pulkininkas savo pavaduotojui:
– Rytoj 10h įvyks Saulės užtemimas, o tai atsitinka toli gražu ne kasdien. Visus karius išrikiuoti prie kareivinių, kad galėtų stebėti neįprastą reiškinį! Jeigu lis – rikiuotė sporto salėje.
Pavaduotojas – kapitonui:
– Rytoj 10h Saulės užtemimas. Jei lis, lietų bus galima stebėti lauke, prie kareivinių, o užtemimas vyks sporto salėje – tai atsitinka toli gražu ne kasdien.
Kapitonas – leitenantui:
– Pulkininko įsakymu, rytoj sporto salėje bus vykdomas Saulės užtemimas. Jeigu lis, visi eis į lauką.
Leitenantas – seržantui:
– Rytoj pulkininkas sporto salėje vykdys Saulės užtemimą. Taip dabar bus kiekvieną kartą, kai lis.
Seržantas – kareiviams:
– Rytoj poilsio nebus dėl pulkininko užtemimo nuo Saulės. Jeigu lis sporto salėje, o tai atsitinka toli gražu ne kasdien, visiems rikiuotis prie kareivinių!

Man asmeniškai tai yra paprastas juokelis apie „sugedusį telefoną“, kuris iš tikrųjų atitinką realybę mūsų kariuomenėje.

Taip nutiko, kad skelbiu šia Facebook grupę vėl neoficialia, laisvą bet kokiam žodžiui ir be jokių kontrolių „mol neatitinka ribų“ ir pan.. „Įvairaus plauko“ viešųjų ryšių karininkai, specialistai ar atstovai prašau nesivarginti įkalbinėdami pakeisti nuomonę, nes nei vienas iš jūsų per visą ta laiką nesugebėjote įvertinti mano ir mano kolegos įdirbio, bei laiko į šį projektą, kažkaip atsidėkoti ar pasakyti tiesiog Ačiū!

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

LR karių dvigubas baudimas – Lietuvos teismų ir KAM sąžinės nejaudina

LR karių dvigubas baudimas - Lietuvos teismų ir KAM sąžinės nejaudina

El. pašto dėžutę pasiekė VšĮ „Karių teisių gynimo centro“ vadovo Laimono Jako laiškas, kuriame įdomiai rašoma. Siūlau pasiskaityti.

„Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) įteisino LR Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) poziciją, kad profesinės karo tarnybos karių atleidimas iš tarnybos už tai, kad jis padarė administracinės teisės pažeidimą, nėra nuobauda. Taip pat išaiškino, kad policininkui, kuris surašo protokolą, kario prisipažinimas, kad jis dirba krašto apsaugos sistemoje (toliau – KAS), yra kario vardo žeminimas. Pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą neprisipažinti karys negali, o prisipažinus kaip tai numato įstatymas kariui gresia atleidimas iš tarnybos dėl kario vardo pažeminimo.

Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (toliau – DK) tam prieštarauja ir aiškiai nurodo, kad kario vardo pažeminimas yra drausmės pažeidimas ir už tai kariui skiriama drausminė nuobauda, tačiau kol kas įstatymas yra bejėgis prieš KAM ir teismų savivalę ir pagal šiandieninį LVAT išaiškinimą – atleidimas iš tarnybos nėra drausminė nuobauda ir tam, kad būtų pateisintas karių dvigubas baudimas: bauda ir sankcijos pagal ATPK bei papildomai atleidimas iš tarnybos realiai pagal tas pačias aplinkybes.

Ar pagalvojai, Karį, kad Tu gali būti sekanti auka KAM neteisėtų veiksmų taikinyje? Ar ne laikas pasakyti „ne“ KAM neteisėtiems veiksmams ir tai išreikšti viešai?“

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvoje generolų daug, o Generolo nėra

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja septyni generolai ir admirolas, dar šeši šiuos laipsnius turintys kariškiai yra atsargoje. Tuo pat metu tyliai pripažįstama, kad, atsistatydinus ir į JAV išvykus generolui majorui Jonui Kronkaičui, tikro, visaverčio generolo Lietuvoje kaip ir nebėra.

Rugpjūčio pabaigoje pasklidusi žinia, kad iš krašto apsaugos ministrės patarėjo pareigų atsistatydina ir į JAV išvyksta buvęs kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis, kariškių ir su krašto apsauga susijusių asmenų buvo aptarinėjama su itin dideliu susidomėjimu. Daugelio nuomone, ministrės dešiniąja ranka visais kariniais klausimais buvusio generolo žodis lig šiol būdavo lemiamas tiek karinės doktrinos, tiek kariuomenės reformos, tiek kadrų klausimais.

„Daugelis, pasikeitus valdžioms, susigūžusių dabar išskleis sparnus, – pakomentavo vienas „Veido“ pašnekovas. – Kai nebeliko J.Kronkaičio, vėl prasidės varžybos dėl postų ir antpečių, nes pati ministrė nelabai nutuokia, kas ko ten vertas, ir visai nenutuokia, ko verti jų sprendimai kariniu požiūriu. Svarbiausia, kad kariuomenė galutinai lieka be generolo, nes daugumos dabartinių antpečiai turi vieną, bet esminį trūkumą – žvaigždžių kiekis teisingas, tik jos per didelės.“

Generolai auginami dešimtmečiais

Čia reikia paaiškinti, kad parengti visavertį generolą taikos metu, kai nėra paties objektyviausio kariškio sugebėjimų vertintojo – karo veiksmų, trunka mažiausiai 15 metų. Krašto apsaugos įstatymas, reguliuojantis aukštesnių karinių laipsnių suteikimą taikos metu, tiesiai nurodo, kad karininkas, pradėjęs tarnybą leitenantu, iki generolo normalia, bet įmanomai greita tvarka turi augti 20 metų. Tad, imant grynai teoriškai, Lietuvos kariuomenėje tik dabar turėtų atsirasti pirmieji generolai, turintys žemiausią – brigados generolo lapsnį.

O mes vien aktyvioje tarnyboje šiuo metu turime aštuonis generolus, kurių vienas – kariuomenės vadas Arvydas Pocius – turi generolo leitenanto (trys žvaigždės) laipsnį, trys – Oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis, Sausumos pajėgų vadas Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos karinis atstovas prie NATO Vitalijus Vaikšnoras – turi generolo majoro (dvi žvaigždės), keturi – Jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas, Nacionalinis karinis atstovas Vyriausiojoje NATO jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje Algis Vaičeliūnas, NATO jungtinės vadavietės Europoje administracijos direktorius Gintautas Zenkevičius, Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius Almantas Leika – atitinkamai flotilės admirolo ir brigados generolų (viena žvaigždė) laipsnius.

Žinoma, dalis generolų savo karinę tarnybą pradėjo dar sovietų kariuomenėje, tad aukščiausių vadų laipsnius gavo ne per anksti, perėję visą tarnybos grandinę – nuo leitenanto iki generolo (pavyzdžiui, E.Mažeikis iki pirmojo, brigados generolo laipsnio augo 21 metus, V.Vaikšnoras – 23 metus, A.Vaičeliūnas – 18 metų, K.Macijauskas – 21 metus ir pan.).

Tačiau norint parengti visavertį generolą reikia, kad jis ne tik ištarnautų numatytą minimalų tarnybos laiką. Dar reikia, kad karininkas, prieš tapdamas generolu (o ir vėliau, juo tapęs), turėtų patirties vadovauti jo laipsnį atitinkančiam kariniam daliniui ar junginiui. Štai šiuo požiūriu Lietuvos generolai, atsižvelgiant į mūsų kariuomenės dydį, turi labai rimtų problemų.

Teisybės dėlei – ne vien Lietuvos, bet ir daugelio kitų mažesniųjų NATO valstybių generolai. Pavyzdžiui, jei imsime naująsias NATO nares, kurios kadaise buvo Varšuvos pakto narės, tai visaverčių generolų, pajėgių ne teoriškai, o praktiškai planuoti ir vadovauti armijos masto operacijoms, turi tik Lenkijos kariuomenė. Būtent jos, kadaise antros po sovietų pagal dydį Varšuvos pakto kariuomenės vadai tiek nacionalinėje, tiek Maskvos karo akademijose buvo rengiami kaip operatyvinio lygmens generolai. Kitų buvusių Varšuvos pakto kariuomenių generolai būdavo rengiami tik taktinio lygio užduotims vykdyti – vis tiek jų kariuomenės savarankiškai veikti buvo per mažos, tad karo atveju būtų buvusios įtrauktos į sovietų generolų vadovaujamų operatyvinių junginių sudėtį.

Generolas generolui nelygu

Toks pat neoficialus, bet labai akivaizdus generolų rūšiavimas į visaverčius ir paradinius egzistuoja ir NATO. Kai J.Kronkaitis buvo tik paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu ir dar mažai žinomas savo kolegoms kitose NATO valstybėse, per vieną neformalų generolų pabendravimą prie kito, jiems pažįstamo Lietuvos atstovo priėję europinių NATO senbuvių kariškiai pasiteiravo, kas čia toks, kad šneka su jais ne tik kaip su lygiais, bet netgi šiek tiek iš aukšto. Gavę atsakymą: „Matote, prieš tapdamas Lietuvos kariuomenės generolu, J.Kronkaitis buvo JAV pulkininkas ir du terminus kariavo Vietname“, – europiečiai tik supratingai linktelėjo galvomis ir dagiau klausimų nebeuždavinėjo.

NATO savaime suprantama, kad neformalioje kariškių reitingų lentelėje kovinis JAV armijos pulkininkas stovi aukščiau už daugelį europinių generolų, kurių dauguma, iki NATO šalims plačiu mastu įsitraukiant į operacijas Irake bei Afganistane, mūšiui buvo vadovavę tik pratybų lauke, o tikrų kovos veiksmų nematę.

Sakoma, kad geras generolas turi kariauti du kartus: pirmą kartą – kapitonu, kad ir priešakinę fronto liniją pamatytų, ir jau pajustų, ką reiškia duoti įsakymus žemesnio laipsnio karininkams. Antrą kartą – jau būdamas generolu, kad nebesibaimintų, jog jo vaikai liks našlaičiai, bet kartu žinotų, ką jo duodami įsakymai reiškia tiems, kurie turės juos vykdyti priešakinėse linijose.

Apskritai, kai Lietuva tik įstojo į NATO, mūsų kariuomenė paradoksaliu būdu atsidūrė tarp tų nedaugelio Aljanso kariuomenių, kurioms vadovavo ne paradiniai generolai. Kariuomenės vadas generolas majoras J.Kronkaitis buvo, kaip jau minėta, du turus atkariavęs Vietname JAV armijos sudėtyje, o Lauko pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus – kariavęs kuopos vadu Afganistane sovietų armijos sudėtyje (beje, į Afganistaną rengęsi vykti Lietuvos kariai labai teigiamai atsiliepia apie paramą, kurią tuo metu gavo iš žinojusio, ką reiškia kariauti šioje šalyje, V.Tutkaus).

Savo generolų kovinės patirties atžvilgiu tuo trumpu laikotarpiu Lietuva NATO prilygo JAV, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Turkijai – didžiausioms ir kariniu požiūriu stipriausioms Aljanso narėms. Tiesa, tų aktyvios tarnybos generolų tada tik du ir tebuvo, bet vienos mechanizuotos brigados su oro ir jūrų paramos elementais dydžio kariuomenei, kokią tuo metu turėjo Lietuva, daugiau generolų ir nereikėjo. Užtat toliau, netrukus po įstojimo į NATO, Lietuvos kariuomenėje ėmė dėtis, pašaliečio žvilgsniu, keisti ir sveiku protu nesuvokiami dalykai: nors pačių ginkluotųjų pajėgų dydis kasmet tik mažėjo, generolų skaičius ėmė augti kaip ant mielių.

Kariuomenė mažėjo, generolų daugėjo

Per septynerius Lietuvos narystės Aljanse metus generolo laipsnį turinčių (ar turėti galinčių) kariškių padaugėjo penkis (!) kartus – nuo dviejų iki dešimties. Generolo antpečius vienas po kito dėjosi Karinių jūrų pajėgų ir Karinių oro pajėgų vadai, nors tik porą visaverčių kovos laivų turinčiai flotilei vadovauti per akis būtų ir jūrų kapitono (t.y. pulkininko) antpečių, lygiai kaip ir transporto bei mokomųjų lėktuvų eskadrilei vadovauti pakaktų pulkininko.

Ir tai daugoka būtų, nes tokio dydžio pajėgoms nereikia nei savarankiškų štabų, nei savarankiškų užduočių – atsižvelgiant į Lietuvai galinčias kilti karines grėsmes, oro ir jūrų pajėgos karinio konflikto atveju tik rems sausumos pajėgas, tad ir vadovauti joms turėtų vienas, Jungtinis (arba Sausumos pajėgų) štabas su atitinkamais skyriais. Tačiau, auginant generolų skaičių, augo ir tų pačių Sausumos pajėgų štabų skaičius, kurių vienu metu tarp kariuomenės vado ir kovinius veiksmus vykdyti galinčios „Geležinio vilko“ brigados buvo net trys.

Tad nieko keista, kad 2009-aisiais krašto apsaugos ministrei patarinėti atvykęs J.Kronkaitis, susitikęs su kariuomenės vadu V.Tutkumi, pirmiausia paklausė: „Valdai, o kuris štabas yra tavo?“ Po to prasidėjo jau eilinė kariuomenės pertvarka, mažinant štabus ir pirmą kartą nuo 2004-ųjų oficialiai sumažinant leistiną ribinį generolų skaičių – nuo dešimties iki devynių. O nevykusios ankstesnės kariuomenės transformacijos programos autorius patyliukais buvo išsiųstas užsiimti administratoriaus darbu Briuselyje. Ministrė R.Juknevičienė netgi buvo užsiminusi, esą kadangi vienas generolo etatas iš viso nėra užimtas, reikės panaikinti dar vieną. Šis jos pareiškimas smarkiai suerzino kai kuriuos itin ambicingus pulkininkus, jau mačiusius save naujai sukurtų pajėgų vado vietoje, su atitinkamais antpečiais, bet kuriems tas pat J.Kronkaitis į akis pasakė, kad į generolus jie netinkami.

Beje, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad J.Kronkaitis yra, bent iš dalies, nepatenkintas savo paties pasirinkimu, paskiriant į kariuomenės vadus generolą A.Pocių. Vieno pokalbio metu jis suformulavo mintį, kad kariškis, savo karjeros laiptais nekilęs nuo pat pradžių, nuo apkasuose kartu su eiliniu kariu miegančio leitenanto, nepaisant visų kitų teigiamų savybių nėra tinkamas užimti aukštus postus. Nors A.Pociaus pavardė paminėta nebuvo, bet, be jo, šis apibūdinimas tinka nebent Sausumos pajėgų vadui Vytautui Jonui Žukui, kuris, kaip ir A.Pocius, tarnybą 1991-aisiais pradėjo iš karto majoru.

Perpublikuota: Veidas.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvos kariuomenė šiandien: skaičiai ir faktai

Lapkričio 23-ioji – Lietuvos karių diena. 1918 m. rudenį buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenę, kurios, kaip ir visos mūsų valstybės, likimas buvo labai sudėtingas. Kokią kariuomenę turime šiandien?

Kiek karių turime?

Kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustato Seimas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, Logistikos valdyba, Mokymo ir personalo valdyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas ir Karo policija. Ateityje numatoma steigti dar vieną naują dalinį – Ryšių ir informacinių sistemų batalioną.
Bendras karių skaičius – 12,5 tūkst., į šį skaičių įeina profesinės karo tarnybos kariai, kariūnai, aktyvusis rezervas ir būtinųjų karinių mokymų dalyviai. Kartu su jais dirba dar daugiau kaip 2 tūkst. civilių, tačiau nustatytas bendras ribinis karių skaičius šiuo metu yra iki 15 200 karių. Profesinės tarnybos karių skaičius – nuo 7,7 tūkst. iki 8,4 tūkst. Planuojama, kad iki 2015 metų, priėmus daugiau profesinės karo tarnybos karių, jų skaičius padidės iki 9 tūkst. Ateityje kariuomenė augs nežymiai. Bendras karių skaičius 2015-aisiais turėtų siekti 17 730.

Nemažą dalį kariuomenės sudaro ne profesinės tarnybos kariai, o kariai savanoriai, kurių šiuo metu kariuomenėje tarnauja 4,6 tūkst. Tiesa, 2015 metais ribinis jų skaičius turėtų siekti jau 7,5 tūkst.

Sausumos pajėgos

Kariuomenės stuburas – sausumos pajėgos, į kurių sudėtį taip pat įeina krašto apsaugos savanorių pajėgos. Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3,5 tūkst. karių ir civilių bei 4,6 tūkst. karių savanorių. Svarbiausias sausumos pajėgų junginys – motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Brigados štabas ir trys iš šešių batalionų (mechanizuotasis pėstininkų, artilerijos ir tiesioginės paramos logistikos) yra dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Taip pat po vieną brigadai priklausantį motorizuotąjį pėstininkų batalioną dislokuota Tauragės r. ir Alytuje, o mechanizuotasis pėstininkų batalionas yra ir greta Panevėžio.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro Vilniuje esantis štabas ir penkios rinktinės, kurių štabai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Be to, savanoriai turi mokomąjį batalioną Klaipėdoje bei kelias specializuotąsias kuopas.
Taip pat į sausumos pajėgas įeina inžinerinis batalionas, dislokuotas Kaune. Bataliono kariai neutralizuoja sprogmenis, įrengia pontoninius tiltus ir keltus. Jie yra pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Dabar mūsų kariuomenėje naudojama NATO standartus atitinkanti ginkluotė: automatiniai šautuvai AK-4 (Švedija), M-14, M-16 (JAV), G-36 (Vokietija), pistoletai-kulkosvaidžiai MP-5 (Vokietija), UZI (Izraelis), kulkosvaidžiai FN-MAG (Belgija), MG-3 (Vokietija), sunkieji kulkosvaidžiai „M-2 Browning“ (JAV), amerikietiški, čekiški, austriški, vokiški ir rusiški pistoletai. Snaiperinius šautuvus Lietuvos kariuomenė įsigijo iš Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos ir JAV.
Prieštankinės ginkluotės arsenale – itin modernios prieštankinės raketų paleidimo sistemos „Javelin“ (JAV), švediški prieštankiniai granatsvaidžiai „Carl Gustaf“, beatošliaužiai prieštankiniai pabūklai PV1110, taip pat vienkartiniai ir povamzdiniai granatsvaidžiai.

Sausumos pajėgos naudoja įvairiose šalyse pagamintus lengvuosius 60 mm ir sunkiuosius 120 mm kalibro minosvaidžius. Lauko artilerijoje – amerikietiškos 105 mm kalibro haubicos M-50. Kariuomenė naudoja amerikietiškus vikšrinius šarvuotuosius transporterius M-113A1 / A2 (apie 300 vnt.) ir šarvuotuosius visureigius HMMWV.
Išskirtinis kariuomenės dalinys, pavaldus tiesiogiai kariuomenės vadui, – Vilniuje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas. Batalione esanti Garbės sargybos kuopa – neatsiejama visų paradų, valstybės švenčių dalis. Taip pat bataliono sudėtyje yra Lietuvos kariuomenės orkestras, Štabo aprūpinimo kuopa bei Ryšio paramos kuopa.

Karinės romantikos, pavojų ir nuotykių šydas dengia negausias, tačiau itin gerai parengtas specialiųjų operacijų pajėgas (SOP). Jas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas ir Kovinių narų tarnyba. SOP iš dalies priskirta ir karinių oro pajėgų specialiųjų operacijų grandis. SOP kariai jau daug metų vykdo užduotis NATO vadovaujamoje misijoje neramiose pietinėse Afganistano provincijose, dalyvauja kovos veiksmuose.

Aviacija ir oro gynyba

XX amžiuje Lietuva tapo tikra aviatorių tauta. S. Dariaus ir S. Girėno dvasia gyva ir šiandien: mūsų karinės oro pajėgos (KOP) neabejotinai yra pajėgiausios Baltijos šalyse. Lietuvos teritorijoje, Zokniuose (Šiauliuose), yra visam NATO strategiškai svarbi aviacijos bazė. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1 000 karių ir civilių tarnautojų.
KOP štabas yra Kaune, tačiau pagrindinės pajėgos sutelktos Šiauliuose ir aplink juos. Zoknių aviacijos bazėje yra dislokuoti ne tik Lietuvos KOP lėktuvai, bet ir Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys kitų NATO šalių orlaiviai bei personalas. Mūsų KOP parke yra du čekiški lengvieji atakos lėktuvai „L-39ZA Albatross“, ginkluoti 23 mm aviacinėmis patrankomis, raketomis ir bombomis. Taip pat Čekijoje pagaminti du transporto lėktuvai „Letov L-410 UVP Turbolet“. Naujausias mūsų kariuomenės pirkinys – trys Italijoje pagaminti nauji transporto lėktuvai „C-27J Spartan“.

Tikri „oro darbininkai“ yra devyni mūsų kariuomenės sraigtasparniai Mi-8MTV. Jie gabena karius, perskraidina donorų organus, vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas. Pasirengę padėti nelaimės ištiktiems civiliams gyventojams kariuomenės sraigtasparniai nuolat budi paieškos ir gelbėjimo postuose Aleksote (Kaune) ir Nemirsetoje (Palangoje). KOP taip pat turi kelis lėktuvus An-2, Jak-18 ir Jak-52, naudojamus pradinei orlaivių įgulų parengčiai, taikinių imitavimui, žvalgybai ir parašiutiniam rengimui. Zokniuose yra dislokuotas ir KOP Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Radviliškyje dislokuoto Oro gynybos bataliono užduotys – saugoti oro erdvę virš ypač svarbių valstybinių objektų ir apginti remiamus karinius vienetus, kovos teritorijas nuo užpuolimo iš oro. Batalionas yra aprūpintas apžvalgos ir ugnies valdymo radarais, amerikietiškais priešlėktuvinės gynybos raketiniais kompleksais „Stinger“. Nuo 1986-ųjų „Stinger“ buvo sėkmingai naudojami Afganistano kare, todėl šią ginkluotę yra įsigijusios daugiau nei 20 Vakarų šalių. Batalionas taip pat ginkluotas švediškais zenitiniais raketų kompleksais RBS-70, turi ir zenitinės artilerijos, ugnies valdymo ir apžvalgos radarus.

Lietuvos padangę kiaurą parą stebi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos padaliniai (štabas – Kaune). Karmėlavoje yra požeminis Oro erdvės kontrolės centras, į kurį suplaukia duomenys iš visose trijose Baltijos šalyse esančių lokatorių.

Jūrų pajėgos – ne tik laivai

Karinės jūrų pajėgos (štabas – Klaipėdoje) užsiima labai įvairiomis užduotimis: stebi, saugo ir gina teritorinę jūrą bei išskirtinę ekonominę zoną, atlieka išminavimo darbus jūroje, koordinuoja ir vykdo paieškos bei gelbėjimo operacijas ir kt. Jūrų pajėgose tarnauja daugiau kaip 600 jūrininkų. Karo laivų flotilę sudaro patrulinių laivų, priešmininių laivų ir pagalbinių laivų divizionai.

Mūsų laivyne yra Norvegijoje pastatytas štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“, Vokietijoje pastatyti minų medžiotojai „Kuršis“ ir „Sūduvis“, norvegiški patruliniai laivai „Skalvis“ ir „Sėlis“ bei Danijoje pastatyti patruliniai laivai „Žemaitis“, „Dzūkas“ ir „Aukštaitis“. Pagalbinių laivų divizioną sudaro paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“ bei trys kateriai.

Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba turi jungtinį valdymo centrą bei jūros stebėjimo postus Nidoje, Palangoje ir Klaipėdoje. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras įvairių ekstremalių situacijų metu koordinuoja karo jūrininkų, pasieniečių, policijos, gelbėjimo tarnybų ir kitų struktūrų veiksmus.

Kariuomenės užnugaris

Kariuomenės koviniai daliniai neįsivaizduojami be logistikos dalinių, užtikrinančių šaudmenų, sprogmenų, maisto atsargų, aprangos, amunicijos, kuro tiekimą, įvairių paslaugų teikimą ir technikos remontą. Vienas didžiausių tokios paskirties dalinių – Marijampolėje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis gali įrengti ir aprūpinti lauko stovyklas, valyti ir tiekti didelį kiekį geriamojo vandens, remontuoti techniką, pervežti krovinius.

Karių sveikata rūpinasi Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Judėjimo kontrolės centras visų pirma prižiūri per Lietuvos teritoriją vykstantį Rusijos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos. Logistikos valdyba turi ir daugiau padalinių. Tai Materialinių resursų departamentas, Depų tarnyba (įvairaus turto, įskaitant ginklus ir šaudmenis, sandėliavimas, remontas, transporto priemonių registracija, techninė apžiūra ir pan.), Karo kartografijos centras.
Kariuomenėje taip pat yra nemažai mokymo padalinių.

Perpublikuota: Delfi

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn