Vietoj automato į rankas fotoaparatą imantis Lietuvos kariškis

Noriu pasidalinti vieno straipsnio ištrauka ir nuoroda į patį straipsnį, kai kariškis vietoj automato, o tiksliau šalia jo, į rankas renkasi fotoaparatą. Vietoj automato taikiklio, jam mieliau žiūrėti per fotoaparato objektyvą. Ir aš nematau čia nieko blogo.

Cituoju:

Kaip tavo kolegos kariškiai žiūri į tai, kad kartu su automatu nešiesi ir fotoaparatą?

Manau, kad yra palaikymas. Galiu pasakyti, kad kariuomenėje yra tikrai nemažai tokių pat žmonių, kurie fotografuoja, kurie skiria daug laiko fotografijai. Dažnai pas juos taip pat greta automato ant krūtinės kaba ir fotoaparatas. Bet mano nuotraukose karinės tematikos yra mažai. Neturiu tikslo rodyti karo žiaurumus. Noriu parodyti teigiamą skirtingų kraštų pusę, noriu parodyti gražius žmones, gražius vaizdus.“

Man taipogi patinka nešiotis fotoaparatą pratybų metu, tačiau mano nuotraukos susijusios su karine tematiką, bet be karo žiaurumų, todėl kartais, kai kurie kariškiai, dažniausiai karininkai, to nesupranta.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Didžiuotis ir populiarinti ar slėpti savo tarnybos vietą?

Ir vėl prasideda mano žodžio laisvės, bei nuotraukų talpinimo draudimas. Neįvardinsiu pavardžių, tačiau paminėsiu, kad tai aukštesnio karinio laipsnio asmenys, kurie gal būt per daug atlieka ir vadovauja, nei nurodyta jų pareiginiuose nuostatuose. Šis kartas nėra pirmas ir manau tikrai ne paskutinis. Nelabai supratau ar man tiksliai buvo draudžiama ar gąsdinama atitinkamomis priemonėmis, tačiau turimos žinios, konsultacijos leidžia nepasimesti situacijoje.

Iš pradžių panašių „nemalonumų“ turėjo mano draugas, vėliau draudimai prasidėjo ir man. Šiai dienai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybei teko susitaikyti ir sutikti, kad aš neplatinu slaptų nuotraukų ar kuriu antireklamą, o priešingai, reklamuoju ir populiarinu Savanorių pajėgas socialinio tinklapio pagalba ir atskiru neformaliu Savanorių bendruomenės puslapiu. Manau, kad tai pagirtinas pasiaukojimas tarnybai ir jos populiarinimui.

Tačiau šį kartą labai nustebau, kadangi buvau primygtinai paprašytas visai kito dalinio, dabartinės mano tarnybos vietos, aukštesnio karinio laipsnio asmens, išimti iš savo puslapio ir socialinio tinklapio visas Savanorių pajėgose tarnautu metu darytas nuotraukas, kadangi jos yra ale „slaptos“ arba tose nuotraukose yra užfiksuoti tarkim karinių automobilių numeriai, kariuomenės ginkluotė. Tai gal uždarome KAM.lt puslapį, juk ten pilna ale tokių „slaptų“ nuotraukų? Nebeorganizuojam valstybinių švenčių minėjimų, kadangi kiekvienas miestelėnas gali nufotografuoti ir patalpinti tiek tų karinių automobilių numerius ar ginklus.

Trumpai prie reikalavimų sąrašo paminėčiau, kad nė viename puslapyje ar soc. tinkle nebuvo nuotraukos su mano naujos tarnybos vietos skiriamaisiais ženklais, tačiau buvo reikalaujama (o gal tik prašoma) paslėpti skiriamuosius ženklus.

Grįžtant ir kalbant apie miesto renginius, po 2011 kovo 11 dienos minėjimo prie karo muziejaus Kaune, facebook’o platybėse atsirado pora naujų mano nuotraukų, tačiau ne mano patalpintų. Džiaugiuosi, kad galiu reprezentuoti Lietuvos kariuomenę, o ypač savo tarnybos vietą, miesto gyventojams ir svečiams, skatinti jaunąją kartą pasirinkti kario profesiją, tačiau ar reikia mane kaltinti, kad tarnybos metu turėjau dalyvauti miesto šventėje ir dar dėvėti skiriamuosius dalinio ženklus? Nuotraukoje puikiai matosi beretės kokardą, tačiau jokiais būdais aš jos neužtušuosiu ar slėpsiu, kadangi pažeisčiau nuotraukos autoriaus Jono (pavardės neminėsiu) autorines teises, už kurių pažeidimą baudžiama.

Tikiuosi greitu metų tam tikri asmenys supras savo klaidas viską slepiant nuo visuomenės ir pradės patys populiarinti kario profesiją, Lietuvos kariuomenę ar tam tikrą dalinį 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Pradedama įgyvendinti nekarininkų karinių laipsnių reforma

Jau geri keli mėnesiai, bloge ir „facebook“ socialiniame tinkle, gvildenu nekarininkų karinių laipsnių reformos temą. Ši reforma brandinta apie ketverius metus, tačiau pasiekė savo brandinimo viršūnę ir pradedama įgyvendinti.

Plačiau naujausios KAM naujienos šia tema:

Nuo kitų metų pradžios yra keičiami nekarininkų – kareivių, seržantų ir puskarininkių –  laipsniai. Pokyčius numato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos. NATO puskarininkių strategiją ir rekomendacines gaires atitinkanti Lietuvos kariuomenės puskarininkių laipsnių reforma buvo rengiama maždaug ketverius metus.

Keičiami ne tik laipsnių pavadinimai ir žymėjimai, bet ir jų sistema. Iki reformos nekarininkų laipsniai buvo skirstomi į kareivių (jūreivių), seržantų (viršilų) ir puskarininkių. Atsižvelgus į tai, kad sąvokų „seržantas“ ir „puskarininkis“ reikšmė iš principo yra ta pati, nuspręsta nekarininkų laipsnius skirstyti į dvi kategorijas: kareivių (jūreivių) ir puskarininkių. Bendras nekarininkų laipsnių skaičius po reformos išliks toks pat, koks yra šiuo metu.

Ypač svarbus reformos pakeitimas – atskiriamos karjeros karių („kovinių“) ir karių specialistų kategorijos ir įvedami karių specialistų laipsniai – seržanto specialisto, vyresniojo seržanto specialisto, štabo seržanto specialisto (Karinėse jūrų pajėgose – štabo laivūno specialisto). Toks išskyrimas leis į kariuomenę pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus (pvz., medikus, informacinių technologijų specialistus, kt.), kuriems nebereikės tarnybos kariuomenėje pradėti nuo žemiausio karinio rango, ir kartu leis sutaupyti lėšas, skirtas karių rengimui.

Kariu specialistu galės tapti asmuo, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir specialybę, būtiną pareigoms vykdyti. Po būtinųjų karinių mokymų šiam asmeniui bus suteikiamas seržanto specialisto karinis laipsnis su galimybe kilti iki štabo seržanto specialisto. Kariams specialistams, norintiems gauti aukštesnį laipsnį, nebereiks vykti kelti kvalifikacijos į karjeros ir karinės specialybės kursus. Toks pakeitimas leis kariams specialistams lanksčiau siekti karjeros ir, tikimasi, motyvuos aukštos kvalifikacijos specialistus rinktis tarnybą kariuomenėje. Karinių laipsnių hierarchijos atžvilgiu seržantų specialistų laipsniai atitiks karjeros seržantų laipsnius, t. y. seržanto specialisto laipsnis bus tokios pat vertės kaip ir karjeros seržanto.

Po reformos padaugės karių eilinių laipsnių – šalia eilinio įvedamas jaunesniojo eilinio ir vyresniojo eilinio laipsniai. Sprendimas padidinti kareivių laipsnių skaičių leis atitinkamai padidinti eilinių karių gretas ir sudarys sąlygas juos tinkamai motyvuoti keliant laipsnį ir atlyginimą toje pačioje laipsnių grupėje.

Grandinio laipsnis išliks, tačiau jis bus priskirtas prie vadų laipsnių (grandinis – grandies, keturių karių, vadas) ir iš kareivių kategorijos yra perkeliamas į puskarininkių. Puskarininkių kategoriją taip pat sudarys seržanto, vyresniojo seržanto, štabo seržanto (štabo laivūno), viršilos (laivūno) ir seržanto majoro (vyresniojo laivūno) laipsniai.

Jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio ir vyresniojo puskarininkio laipsnių nebeliks, juos atitinkamai pakeis štabo seržanto, viršilos (laivūno) ir seržanto majoro (vyresniojo laivūno) laipsniai. Kaip sakė vienas reformos autorių, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis vyr. psk. Saulius Baldauskas, puskarininkiai Lietuvos kariuomenėje yra ne tik karinis laipsnis, bet ir karinių laipsnių kategorija (puskarininkių korpusas), ir pareigybė (pvz., bataliono vyriausiasis puskarininkis), todėl pervadinus puskarininkių laipsnius bus išvengta dviprasmybių ir painiavos.

Viršilos kariniam laipsniui yra sugrąžinama istorinė Lietuvos tarpukario laikų vieta karinių rangų sistemoje, atitinkanti kuopininko pareigybę. Po reformos viršilos laipsnis išliks, jis bus aukštesnis ir atitiks ankstesnį puskarininkio laipsnį.

Keičiant dabar tarnaujančių nekarininkų laipsnius pagal naująją sistemą, visi kariai gaus naujus laipsnius, pvz.: grandinio laipsnį turinčių karių laipsnis po reformos bus eilinio (karinėse jūrų pajėgose – jūreivio), jaunesniojo seržanto –  vyr. eilinio (vyr. jūreivio), seržanto – grandinio, vyresniojo seržanto – seržanto, viršilos (laivūno) – vyr. seržanto ir t. t. Tačiau naujasis laipsnis nebus žemesnis nei turėtas. „Nesvarbu, koks bus laipsnio pavadinimas, – nei jo vertė, nei kario tarnybinis atlyginimas, pasikeitus laipsniui, nesumažės“, – pabrėžė vyr. psk. S. Baldauskas.

Nuo kitų metų taip pat pailgės kai kurių nekarininkų išleidimo į atsargą amžiaus riba. Numatoma, kad nuo grandinio iki seržanto majoro (įskaitytinai) į atsargą kariai bus išleidžiami sulaukę 50 metų, žemesnio negu grandinio laipsnio – sulaukę 40 metų.

Aukštesnių karinių laipsnių suteikimo tvarka kareiviams (jūreiviams) ir puskarininkiams iš esmės nesikeis, tačiau kai kuriems laipsniams sugriežtinami išsilavinimo reikalavimai – viršilos laipsniui gauti privalomas išsilavinimas – ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis, seržantui majorui – aukštasis universitetinis.

Taip pat šiek tiek keičiasi kai kurių laipsnių privalomas tarnybos laikas. Kandidatai aukštesniam laipsniui gauti galės būti teikiami ištarnavę jaunesniuoju eiliniu (jaunesniuoju jūreiviu) – ne mažiau kaip 6 mėnesius, eiliniu (jūreiviu), vyresniuoju eiliniu (vyresniuoju jūreiviu) – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius; grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus; štabo seržantu (štabo laivūnu), viršila (laivūnu) – ne mažiau kaip 3 metus. Karjeros karys, pradėjęs tarnybą profesinėje karo tarnyboje, turės galimybę gauti aukščiausią puskarininkių grupės karinį laipsnį po penkiolikos su puse metų.

Kariniai laipsniai žymi karių tarnybos patirtį ir kvalifikaciją, reguliuoja karių tarpusavio santykius.

Interviu apie reformą su vienu iš jos kūrėjų vyr. psk. S. Baldausku
Daugiau apie reformą skaitykite kariuomenės interneto puslapyje

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Nekarininkų karinių laipsnių reforma

Kokie antpečiai papuoš karių uniformas

Po Naujųjų sulauksime pasikeitimų – įsigalios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos. Aistros verda dėl naujųjų karių laipsnių, daugeliui iškyla nemažai klausimų, susijusių su šiais pokyčiais.

Dabar pradėjęs kariuomenėje eiliniu, karys kyla iki grandinio, vėliau jo laukia jaunesniojo, seržanto ir vyresniojo seržanto karjera, kol tampa viršila, jaunesniuoju, puskarininkiu ir vyresniuoju puskarininkiu. 2011 m. karjera kariuomenėje prasidės nuo jaunesniojo eilinio, po kurio bus suteiktas eilinio, vėliau vyresniojo eilinio laipsnis. Toliau karių laukia puskarininkių laipsniai: grandinis, seržantas ar seržantas specialistas, vyresnysis seržantas ar vyresnysis seržantas specialistas, štabo seržantas ar štabo seržantas specialistas, viršila, seržantas majoras.

Džiugi žinia kariuomenės specialistams – jų tarnyba bus atskirta nuo karjeros karių, jiems bus galima pailginti išleidimo į atsargą amžių. Apie šias ir kitas naujienas kalbamės su Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju puskarininkiu Sauliumi Baldausku.

Naujieji laipsniai panaikins painiavą

– Krašto apsaugos sistemoje mėgstame reformas, reorganizacijas, transformacijas ir visokius kitokius pertvarkymus. Kuo ypatinga ši reforma?

– Visi suprantame, jog bet koks pasikeitimas, bet kokia reforma sukelia personalui daug diskomforto ir nepatogumų, kurį laiką sumažėja darbo efektyvumas, kol priprantama prie naujovių. Tačiau kartais pokyčiai yra neišvengiami. Ypač kariuomenėje, nes keičiantis grėsmėms, kovos būdams, ji privalo transformuotis ir būti pasiruošusi esamiems ir galimiems iššūkiams.

Ši reforma brendo apie ketverius metus. Joje dalyvavo didžiausią patirtį šioje srityje turintys kariai – seržantai ir puskarininkiai. Nustatėme, kur yra mūsų silpnosios vietos ir teikėme vadovybei siūlymų variantus, diskutavome, kaip galima visa tai pakeisti, patobulinti ir suformuoti šiuolaikišką kareivių ir puskarininkių korpusą.

Pavartę istorijos puslapius pastebėsime, jog Lietuvos kariuomenėje yra buvę penki nekarininkų laipsniai. Po 1997 m. karinių laipsnių reformos staiga jų atsirado dar keturi – perėjome prie devynių nekarininkų laipsnių ir iš tiesų ne šiaip sau, o siekdami priartėti prie daugelio NATO kariuomenių laipsnių struktūrų. Tačiau tik priartėjome… Manau, jog galima buvo padaryti ir geriau. Pavyzdžiui, beveik visose NATO kariuomenėse yra trys kareivių (jūreivių) laipsniai, mes šiuo metu turime tik du. Grandinis paprastai laikomas pirmuoju puskarininkių kategorijos laipsniu, o mes jį priskiriame kareivių kategorijai. Jaunesniojo seržanto laipsnis priskiriamas seržantų kategorijai, tačiau šį laipsnį turintys kariai tarnauja kaip kareiviai (kulkosvaidininkas, granatsvaidininkas, vairuotojas ir pan.), nors jau pats laipsnio pavadinimas turėtų sietis nors ir su žemiausio lygio, tačiau vadovaujamomis pareigomis. Kokia iš to nauda? Manau, tai tik iškreipia nekarininkų karjeros piramidę.

Taip pat tie mūsų laipsnių pavadinimai… Atvirai kalbant, dabar mes turime „sviestą sviestuotą“ – kartu vartojant sąvokas „puskarininkių korpusas“, „puskarininkis“, „dalinio vyriausiasis puskarininkis“ atsiranda gana daug painiavos ir daugiaprasmiškumo. Be to, žodžių „seržantas“ ir „puskarininkis“ reikšmė yra ta pati. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta tokia žodžio „puskarininkis“ reikšmė – tai seržantas (sausumos ir oro pajėgų jaunesniųjų vadų karinis laipsnis; tokį laipsnį turintis žmogus). O Lietuvos Respublikos konstitucijos 141 straipsnyje puskarininkiai (kaip ir karininkai) apibūdinami kaip laipsnių kategorija. Tad nuo šiol kariniai laipsniai pagal kategorijas bus skirstomi į kareivius (jūreivius), puskarininkius ir karininkus.

Taigi būsimi laipsnių pavadinimai logiškai atitiks einamų pareigų lygmenį ir pavadinimą, nesukels painiavos ir nesidubliuos su pareigų pavadinimais.

Originali idėja – specialistų laipsnių išskyrimas

– Ar ruošdami įstatymo pataisas rėmėtės kitų NATO šalių kariuomenių pavyzdžiais? Galbūt pateikėte ir originalių minčių?

– Ieškodami sprendimų peržiūrėjome ir įvertinome daugelio NATO šalių modelius. Tačiau negaliu pasakyti, kad viską kopijavome. Juk kas tinka vienos šalies kariuomenei, kitoje gali nebūti sklandu, o gal ir apskritai dėl daugelio priežasčių netinka, juk, pvz., skiriasi kariuomenių dydžiai, įstatyminė bazė, tradicijos, mentalitetas, patirtis, finansavimas ir t. t.

Nenorėjome iš esmės visko pakeisti – stengėmės patobulinti tai, ką jau turime ir ką, mūsų nuomone, būtina tobulinti. Labiausiai mūsų lūkesčius atitiko tarptautiniuose kariuomenių vyriausiųjų puskarininkių simpoziumuose išvystytas NATO nekarininkų laipsnių modelis, kitaip sakant, vizija, kokie šiandien turėtų būti NATO kariuomenių nekarininkų laipsniai pagal žmogaus einamas pareigas ir atsakomybę.

Šių metų spalio 13 d. NATO Vyriausiųjų jungtinių pajėgų Europoje vado bei NATO Sąjungininkų transformacijos vado buvo patvirtinta NATO puskarininkių korpuso strategija ir rekomendacinės puskarininkių korpuso plėtros gairės. Praktiškai taip dabar ir atrodys mūsų kariuomenės kareivių ir puskarininkių laipsnių „piramidė“.

Mūsų originali idėja – seržantų specialistų laipsnių išskyrimas iš bendros seržantų masės (karjeros arba vadinamųjų „kovinių“ seržantų) ir jų vieta bendroje nekarininkų laipsnių hierarchijoje. Tuo bus siekiama pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus į kariuomenę (motyvuojant didesniu atlyginimu ir spartesniu augimu kario specialisto srityje), sutaupyti lėšas, skirtas tokių karių rengimui.

Aukštesnių laipsnių suteikimo sąlygos

– Ar keisis aukštesnių karinių laipsnių suteikimo tvarka?

– Aukštesnių karinių laipsnių suteikimo sąlygos kareiviams (jūreiviams) ir puskarininkiams iš esmės nesikeis. Aukštesnis laipsnis, kaip ir anksčiau, galės būti suteikiamas pagal krašto apsaugos ministrės patvirtintą tvarką, vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į patvirtintus KAS ribinius skaičius.

Šiek tiek pasikeis kai kurių laipsnių privalomas tarnybos laikas. Kandidatai aukštesniam kariniam laipsniui gauti galės būti teikiami ištarnavę:

jaunesniuoju eiliniu (jaunesniuoju jūreiviu) – ne mažiau kaip 6 mėnesius;

eiliniu (jūreiviu), vyresniuoju eiliniu (vyresniuoju jūreiviu) – ne mažiau kaip
1 metus 6 mėnesius;

grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus;

štabo seržantu (štabo laivūnu), viršila (laivūnu) – ne mažiau kaip 3 metus.

Taigi karjeros karys, pradėjęs tarnybą profesinėje karo tarnyboje, turės galimybę gauti vyriausiojo puskarininkio karinį laipsnį po penkiolikos su puse metų.

– Ir jokių išimčių naujasis įstatymas nenumato?

– Tarnybos eigoje kariui laipsnis išskirtiniais atvejais galės būti suteikiamas anksčiau, jei jis ištarnavęs ne mažiau, nei nustatyta įstatyme atitinkamam kariniam laipsniui gauti, ir atitinka kitus nustatytus kriterijus.

Daugiau jokių naujų išimčių nėra. Ir apskritai išimtys nėra geras dalykas, nes padarius vieną išimtį, visada atsiras poreikis padaryti ir kitą… ir taip be galo be krašto. Ir kaip gali vienam atsakyti, kai kitam išimtis jau padaryta. Nuo čia ir prasideda dvigubi standartai, neskaidrumas, apkalbos, paskalos ir t. t. Vis dėlto niekada nebūna taisyklės, tinkančios visiems.

„Viršilų“ kariuomenės nebebus

– Kaip profesinės karo tarnybos kariai bus išleidžiami į atsargą?

– Iki šiol kariai iki vyresniojo seržanto imtinai buvo išleidžiami į atsargą 40 metų. Tačiau paprastai kariuomenė į tokius karius jau nemažai investavusi, tokiame amžiuje žmogus įgyja ir tarnybos, ir gyvenimiškos patirties, jis apsisprendęs savo gyvenimą susieti su kariuomene. Taigi net jei jis atitinka visus tarnybai keliamus reikalavimus – yra motyvuotas, sveikas, fiziškai tvirtas – mes išmetame jį į gatvę, nes jam tiesiog suėjo keturiasdešimt. Kita vertus, yra karių, kurie, artėjant tokiam amžiui, praranda motyvaciją, nesistengia tobulėti, todėl kariuomenei vėl reikia auginti naują žmogų bei investuoti į jo parengimą. Kariuomenėje buvo vienas būdas išsaugoti gerus specialistus ir vertinančius tarnybą karius dar dešimt metų – suteikti jiems viršilos laipsnį. Bet pasekmės šiandien ne itin džiuginančios – turime „viršilų kariuomenę“, jų keturiais šimtais per daug, nei turėtų būti. Siekdami gauti aukštesnius laipsnius, visi šie kariai buvo pasiųsti mokytis į Puskarininkių mokyklą, jie baigė daugybę kursų (nors iš tikrųjų jiems pagal pareigas ir atsakomybės laipsnį to visiškai nereikėjo). Taip lėšos, skirtos kariniam rengimui, buvo naudojamos neracionaliai, šie kariai buvo atitraukti nuo tarnybos, veltui gaišo laiką, užėmė vietas tų, kuriems tokių mokslų iš tiesų reikėjo. Minusų būtų galima rasti ir daugiau.

Įstatymo pakeitimas numato, kad kareiviai (jūreiviai) (eiliniai (jūreiviai), vyresnieji eiliniai (vyresnieji jūreiviai)) galės tarnauti kol jiems sukaks 40 metų, puskarininkiai (grandiniai, seržantai, vyresnieji seržantai, štabo seržantai (štabo laivūnai)), viršilos (laivūnai) ir seržantai majorai (vyresnieji laivūnai) – iki 50 metų, o puskarininkiai specialistai (seržantai specialistai, vyresnieji seržantai specialistai ir štabo seržantai specialistai (štabo laivūnai specialistai) galės tarnauti iki 55 metų. Tačiau po reformos pasikeis specialisto sąvoka. Specialistu bus laikomas karys, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, kuris yra privalomas atitinkamoms pareigoms vykdyti. Be abejo, kario turima kvalifikacija (specialybė) turės atitikti reikalaujamą pagal einamas pareigas. Šis specialybių sąrašas bus tvirtinamas krašto apsaugos ministrės.

Taigi, įsigaliojus įstatymo pataisoms, situacija pasikeis į gerąją pusę, bus naudinga ir kariams, ir visai kariuomenei.

– Daugelis žmonių, susieję savo gyvenimą su kariuomene, su baime ir viltimi laukia artėjančio išėjimo į atsargą. Ar naujasis įstatymas numato tokių karių tarnybos pratęsimo galimybes?

– Šiuo atveju jokių pasikeitimų nėra. Kaip ir anksčiau, kai kuriais atvejais krašto apsaugos ministrė (šiuo metu tokie įgaliojimai suteikti kariuomenės vadui), atsižvelgdama į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali kariui pratęsti tarnybą iki 2 metų. Deja, šiandien Krašto apsaugos sistemoje yra seržantų ir puskarininkių perteklius, iki 2015 m. privalome pasiekti vadovybės nustatytas karinių laipsnių proporcijas, todėl tarnyba pratęsiama tik išimtiniais atvejais. Ir tai tik specialistams, kurių kariuomenėje turime labai nedaug. Juk paruošti naują specialistą arba surasti ir pašaukti jį į kariuomenę yra brangu ir nelengva. Pratęsdami tarnybą visiems pageidaujantiems, kurie jau užsitarnavo socialines garantijas (t. y. teisę į pensiją), mes negalėtume pratęsti sutarčių su kai kuriais jaunesniais kariais, motyvuotais, turinčiais didelį potencialą, išsilavinusiais, kurie dar neturi socialinių garantijų. O tai būtų neteisinga. Taigi tie, kurie jau ištarnavo nustatytą laiką ir kuriems pagal įstatymą jau priklauso išeiti į atsargą, turėtų užleisti vietą jauniems ir perspektyviems kariams.

Nešios kitokius antpečius

– Lietuvos kariuomenės įvaizdžio kūrėjai ir pirmieji, su kuriais susiduria atvykstantys aukšto rango svečiai, – orkestro muzikantai. Kokios laukia karjeros perspektyvos kariuomenės orkestrų karių, taip pat ir kitų specialistams priskiriamų žmonių?

– Kariuomenė didžiuojasi kiekvienu kariu, sąžiningai vykdančiu savo pareigas ir ištikimai tarnaujančiu Tėvynei, neišskiriant nė vienos karinės specialybės. Kalbėdamas apie muzikantus (taip pat ir finansininkus, medikus, technikus ir pan.), kaip apie būsimus seržantus specialistus, galiu garantuoti – jų karjeroje bus pasikeitimų. Jie pakliuvo į puskarininkių specialistų kategoriją, tad antpečius nešios kitokius – su specialistų laipsnių ženklais. Tačiau karinių laipsnių hierarchijos atžvilgiu seržantų specialistų laipsniai atitiks karjeros seržantų laipsnius, pvz., seržanto specialisto laipsnis bus tokios pat vertės kaip ir karjeros seržanto.

Džiugi žinia yra ta, kad norintiems gauti aukštesnį karinį laipsnį specialistams nereikės važiuoti mokytis į Puskarininkių mokyklos karjeros ir specialybės kursus, nes tai visai nesusiję su jų tarnyba bei atliekamomis funkcijomis. Bus įvertintas jų turimas civilinis išsilavinimas, o tobulėjimas ir kvalifikacijos kėlimas vyks tikslingai ir kryptingai toje srityje, kurioje jie ir dirba. Tačiau visi kiti dalykai, kurie privalomi kiekvienam kariui, dėvinčiam uniformą, – kovinis rengimas, fizinis pasiruošimas, drausmė, disciplina – bus privalomi ir jiems.

Specialistams laukti nereikės

– Kaip bus keičiami senieji laipsniai į naujus?

– Iš pradžių turimi kariniai laipsniai bus pervardyti į naujus karinius laipsnius. Po to kariams, einantiems seržantų specialistų pareigas ir turintiems reikalaujamą pagal tas pareigas kvalifikaciją pagal nustatytą studijų kryptį ir sritį, bus pakeisti atitinkami seržantų specialistų laipsniai. Tiems kariams, kurie eina seržanto specialisto pareigas ir šiandien turi žemesnį nei vyresniojo seržanto laipsnį, iš pradžių jų turimas laipsnis bus pervardytas į atitinkamą naują laipsnį. Po to visiems, atitinkantiems nustatytus reikalavimus, turimas laipsnis galės būti pakeistas į seržanto specialisto karinį laipsnį.

Jeigu karys, šiandien turintis puskarininkio karinį laipsnį, eina specialisto pareigas ir ateityje pageidaus gauti štabo seržanto specialisto laipsnį, galimybę pakeisti laipsnį jis turės. Jo laipsnis galės būti pakeistas į štabo seržanto specialisto (štabo laivūno specialisto) karinį laipsnį , t. y. į vienu laipsniu žemesnį, tačiau kaip seržantas specialistas jis turės galimybę tarnauti 5 metais ilgiau, nei turėdamas karjeros kario laipsnį.

Tais atvejais, kai karys turi suteiktą specialisto kodą, tarnauja kaip seržantas specialistas, turi pakankamai įgūdžių vykdyti savo pareigas (atsižvelgiant į vadų atestacijas ir rekomendacijas), bet neturi reikiamo civilinio išsilavinimo, kad jam būtų galima pakeisti turimą laipsnį į seržanto specialisto, jis galėtų eiti tas pareigas, kol bus, esant galimybei, perkeltas į kitas pareigas ar išeis į atsargą.

Taigi po reformos nei vieno kario karinis laipsnis nebus žemesnis. Nesvarbu, koks bus laipsnio pavadinimas, nei jo vertė, nei kario tarnybinis atlyginimas, pasikeitus laipsniui, nesumažės. Atvirkščiai, eilinio karinį laipsnį turinčių karių laipsnio vertė net pakils. Visi eiliniai, šiuo metu jau tarnaujantys PKT ir kurių bandomasis laikotarpis bus pasibaigęs, po laipsnių pakeitimo taps eiliniais. Tačiau tai jau bus antrasis karinis laipsnis laipsnių hierarchijoje. Pirmąjį – jaunesniojo eilinio – laipsnį turės kariai per Būtinuosius karinius mokymus, kol pasibaigs bandomasis laikotarpis (kol jie taps PKT kariais).

– Tarkime, pagal naująją tvarką dabartinis grandinis, puikus specialistas, taps eiliniu. Tačiau jei jis, turėdamas tą laipsnį, kariuomenėje ištarnavo ne mažiau kaip penkerius metus, kada jis gali tikėtis paaukštinimo?

– Iš karto, kai kario dokumentai dėl karinio laipsnio pakeitimo bus pateikti kariuomenės vado patariamajai komisijai. Ši komisija svarstys tokią galimybę ir, jei karys atitiks specialistui keliamus reikalavimus (pvz., išsilavinimo), jo karinis laipsnis galės būti pakeistas į seržanto specialisto. Jiems tikrai ilgai laukti nereikės.

Perpublikuota: KAM.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvos kariuomenė šiandien: skaičiai ir faktai

Lapkričio 23-ioji – Lietuvos karių diena. 1918 m. rudenį buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenę, kurios, kaip ir visos mūsų valstybės, likimas buvo labai sudėtingas. Kokią kariuomenę turime šiandien?

Kiek karių turime?

Kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustato Seimas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, Logistikos valdyba, Mokymo ir personalo valdyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas ir Karo policija. Ateityje numatoma steigti dar vieną naują dalinį – Ryšių ir informacinių sistemų batalioną.
Bendras karių skaičius – 12,5 tūkst., į šį skaičių įeina profesinės karo tarnybos kariai, kariūnai, aktyvusis rezervas ir būtinųjų karinių mokymų dalyviai. Kartu su jais dirba dar daugiau kaip 2 tūkst. civilių, tačiau nustatytas bendras ribinis karių skaičius šiuo metu yra iki 15 200 karių. Profesinės tarnybos karių skaičius – nuo 7,7 tūkst. iki 8,4 tūkst. Planuojama, kad iki 2015 metų, priėmus daugiau profesinės karo tarnybos karių, jų skaičius padidės iki 9 tūkst. Ateityje kariuomenė augs nežymiai. Bendras karių skaičius 2015-aisiais turėtų siekti 17 730.

Nemažą dalį kariuomenės sudaro ne profesinės tarnybos kariai, o kariai savanoriai, kurių šiuo metu kariuomenėje tarnauja 4,6 tūkst. Tiesa, 2015 metais ribinis jų skaičius turėtų siekti jau 7,5 tūkst.

Sausumos pajėgos

Kariuomenės stuburas – sausumos pajėgos, į kurių sudėtį taip pat įeina krašto apsaugos savanorių pajėgos. Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3,5 tūkst. karių ir civilių bei 4,6 tūkst. karių savanorių. Svarbiausias sausumos pajėgų junginys – motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Brigados štabas ir trys iš šešių batalionų (mechanizuotasis pėstininkų, artilerijos ir tiesioginės paramos logistikos) yra dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Taip pat po vieną brigadai priklausantį motorizuotąjį pėstininkų batalioną dislokuota Tauragės r. ir Alytuje, o mechanizuotasis pėstininkų batalionas yra ir greta Panevėžio.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro Vilniuje esantis štabas ir penkios rinktinės, kurių štabai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Be to, savanoriai turi mokomąjį batalioną Klaipėdoje bei kelias specializuotąsias kuopas.
Taip pat į sausumos pajėgas įeina inžinerinis batalionas, dislokuotas Kaune. Bataliono kariai neutralizuoja sprogmenis, įrengia pontoninius tiltus ir keltus. Jie yra pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Dabar mūsų kariuomenėje naudojama NATO standartus atitinkanti ginkluotė: automatiniai šautuvai AK-4 (Švedija), M-14, M-16 (JAV), G-36 (Vokietija), pistoletai-kulkosvaidžiai MP-5 (Vokietija), UZI (Izraelis), kulkosvaidžiai FN-MAG (Belgija), MG-3 (Vokietija), sunkieji kulkosvaidžiai „M-2 Browning“ (JAV), amerikietiški, čekiški, austriški, vokiški ir rusiški pistoletai. Snaiperinius šautuvus Lietuvos kariuomenė įsigijo iš Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos ir JAV.
Prieštankinės ginkluotės arsenale – itin modernios prieštankinės raketų paleidimo sistemos „Javelin“ (JAV), švediški prieštankiniai granatsvaidžiai „Carl Gustaf“, beatošliaužiai prieštankiniai pabūklai PV1110, taip pat vienkartiniai ir povamzdiniai granatsvaidžiai.

Sausumos pajėgos naudoja įvairiose šalyse pagamintus lengvuosius 60 mm ir sunkiuosius 120 mm kalibro minosvaidžius. Lauko artilerijoje – amerikietiškos 105 mm kalibro haubicos M-50. Kariuomenė naudoja amerikietiškus vikšrinius šarvuotuosius transporterius M-113A1 / A2 (apie 300 vnt.) ir šarvuotuosius visureigius HMMWV.
Išskirtinis kariuomenės dalinys, pavaldus tiesiogiai kariuomenės vadui, – Vilniuje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas. Batalione esanti Garbės sargybos kuopa – neatsiejama visų paradų, valstybės švenčių dalis. Taip pat bataliono sudėtyje yra Lietuvos kariuomenės orkestras, Štabo aprūpinimo kuopa bei Ryšio paramos kuopa.

Karinės romantikos, pavojų ir nuotykių šydas dengia negausias, tačiau itin gerai parengtas specialiųjų operacijų pajėgas (SOP). Jas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas ir Kovinių narų tarnyba. SOP iš dalies priskirta ir karinių oro pajėgų specialiųjų operacijų grandis. SOP kariai jau daug metų vykdo užduotis NATO vadovaujamoje misijoje neramiose pietinėse Afganistano provincijose, dalyvauja kovos veiksmuose.

Aviacija ir oro gynyba

XX amžiuje Lietuva tapo tikra aviatorių tauta. S. Dariaus ir S. Girėno dvasia gyva ir šiandien: mūsų karinės oro pajėgos (KOP) neabejotinai yra pajėgiausios Baltijos šalyse. Lietuvos teritorijoje, Zokniuose (Šiauliuose), yra visam NATO strategiškai svarbi aviacijos bazė. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1 000 karių ir civilių tarnautojų.
KOP štabas yra Kaune, tačiau pagrindinės pajėgos sutelktos Šiauliuose ir aplink juos. Zoknių aviacijos bazėje yra dislokuoti ne tik Lietuvos KOP lėktuvai, bet ir Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys kitų NATO šalių orlaiviai bei personalas. Mūsų KOP parke yra du čekiški lengvieji atakos lėktuvai „L-39ZA Albatross“, ginkluoti 23 mm aviacinėmis patrankomis, raketomis ir bombomis. Taip pat Čekijoje pagaminti du transporto lėktuvai „Letov L-410 UVP Turbolet“. Naujausias mūsų kariuomenės pirkinys – trys Italijoje pagaminti nauji transporto lėktuvai „C-27J Spartan“.

Tikri „oro darbininkai“ yra devyni mūsų kariuomenės sraigtasparniai Mi-8MTV. Jie gabena karius, perskraidina donorų organus, vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas. Pasirengę padėti nelaimės ištiktiems civiliams gyventojams kariuomenės sraigtasparniai nuolat budi paieškos ir gelbėjimo postuose Aleksote (Kaune) ir Nemirsetoje (Palangoje). KOP taip pat turi kelis lėktuvus An-2, Jak-18 ir Jak-52, naudojamus pradinei orlaivių įgulų parengčiai, taikinių imitavimui, žvalgybai ir parašiutiniam rengimui. Zokniuose yra dislokuotas ir KOP Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Radviliškyje dislokuoto Oro gynybos bataliono užduotys – saugoti oro erdvę virš ypač svarbių valstybinių objektų ir apginti remiamus karinius vienetus, kovos teritorijas nuo užpuolimo iš oro. Batalionas yra aprūpintas apžvalgos ir ugnies valdymo radarais, amerikietiškais priešlėktuvinės gynybos raketiniais kompleksais „Stinger“. Nuo 1986-ųjų „Stinger“ buvo sėkmingai naudojami Afganistano kare, todėl šią ginkluotę yra įsigijusios daugiau nei 20 Vakarų šalių. Batalionas taip pat ginkluotas švediškais zenitiniais raketų kompleksais RBS-70, turi ir zenitinės artilerijos, ugnies valdymo ir apžvalgos radarus.

Lietuvos padangę kiaurą parą stebi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos padaliniai (štabas – Kaune). Karmėlavoje yra požeminis Oro erdvės kontrolės centras, į kurį suplaukia duomenys iš visose trijose Baltijos šalyse esančių lokatorių.

Jūrų pajėgos – ne tik laivai

Karinės jūrų pajėgos (štabas – Klaipėdoje) užsiima labai įvairiomis užduotimis: stebi, saugo ir gina teritorinę jūrą bei išskirtinę ekonominę zoną, atlieka išminavimo darbus jūroje, koordinuoja ir vykdo paieškos bei gelbėjimo operacijas ir kt. Jūrų pajėgose tarnauja daugiau kaip 600 jūrininkų. Karo laivų flotilę sudaro patrulinių laivų, priešmininių laivų ir pagalbinių laivų divizionai.

Mūsų laivyne yra Norvegijoje pastatytas štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“, Vokietijoje pastatyti minų medžiotojai „Kuršis“ ir „Sūduvis“, norvegiški patruliniai laivai „Skalvis“ ir „Sėlis“ bei Danijoje pastatyti patruliniai laivai „Žemaitis“, „Dzūkas“ ir „Aukštaitis“. Pagalbinių laivų divizioną sudaro paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“ bei trys kateriai.

Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba turi jungtinį valdymo centrą bei jūros stebėjimo postus Nidoje, Palangoje ir Klaipėdoje. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras įvairių ekstremalių situacijų metu koordinuoja karo jūrininkų, pasieniečių, policijos, gelbėjimo tarnybų ir kitų struktūrų veiksmus.

Kariuomenės užnugaris

Kariuomenės koviniai daliniai neįsivaizduojami be logistikos dalinių, užtikrinančių šaudmenų, sprogmenų, maisto atsargų, aprangos, amunicijos, kuro tiekimą, įvairių paslaugų teikimą ir technikos remontą. Vienas didžiausių tokios paskirties dalinių – Marijampolėje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis gali įrengti ir aprūpinti lauko stovyklas, valyti ir tiekti didelį kiekį geriamojo vandens, remontuoti techniką, pervežti krovinius.

Karių sveikata rūpinasi Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Judėjimo kontrolės centras visų pirma prižiūri per Lietuvos teritoriją vykstantį Rusijos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos. Logistikos valdyba turi ir daugiau padalinių. Tai Materialinių resursų departamentas, Depų tarnyba (įvairaus turto, įskaitant ginklus ir šaudmenis, sandėliavimas, remontas, transporto priemonių registracija, techninė apžiūra ir pan.), Karo kartografijos centras.
Kariuomenėje taip pat yra nemažai mokymo padalinių.

Perpublikuota: Delfi

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn