Neoficiali KASP karių – savanorių ir jų draugų bendruomenė

Neoficiali KASP karių – savanorių ir jų draugų bendruomenė – tokią antraštę buvo galima pamatyti kai susikūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų puslapis socialiniame tinkle Facebook. Taip, šį puslapį sukūriau aš, Andrius Juozulevičius, jį plėtojau, kūriau, tobulinau, vysčiau bendravimą, bei diskusijas tarp karių savanorių ir jiems prijaučiančių draugų, kolegų, bičiulių. Norėjau ir siekiau, kad ši projektas būtų tobulinamas ne tik iš idėjos, bet ir prisijungtų prie jo Lietuvos kariuomenės viešųjų ryšių specialistai, kurie turi turėti pakankamai kompetencijos atlikti šias pareigas, vykdyti teisingai ir tikslingai savo pareigas. Aš klydau. Mūsų kariuomenėje dirba „seni“ bailiai, kurie visko bijo, neturi humoro jausmo ir nesupranta kaip yra dirbama socialiniuose tinkluose, kaip reikia žmonėms, o tiksliau skaitytojui pateikti informaciją ir jį sudominti.

Kodėl aš pradėjau apie tai rašyti? Viskas tesėsi ilgesnį laiką, kentėjau, bandžiau susitaikyti su tuo kas buvo trinama šiame puslapyje, „mol kontrolė“ kažkokia ir pan.. Užtenka. Šiame puslapyje buvo 7 administratoriai su manimi, tačiau liko du, aš ir mano draugas, bei kolega, savanoris D. P., kuriuo galiu pasitikėti ir žinau puikiai, kad šis žmogus supranta kaip yra dirbama socialiniuose tinkluose.

Kovo 20 diena buvo neįprastas gamtos reiškinys – saulės užtemimas. Ta proga, KASP vardu, publikavau vieną juokelį, kuriuo pasidalino, suprantantis humorą, mano kuopos vadas. Šiai dienai jis buvo ištrintas, nes „neatitiko kontrolės“ ar viešųjų ryšių socialinių tinklų numatytų aprašymų – gairių. Žemiau pateikiu juokelį ir palieku spręsti jums patiems, kur čia buvo pasiektos tam tikros ribos.

Kareivinės. Artėja retas gamtos reiškinys – Saulės užtemimas. Ta proga organizuojamas specialus renginys.
Pulkininkas savo pavaduotojui:
– Rytoj 10h įvyks Saulės užtemimas, o tai atsitinka toli gražu ne kasdien. Visus karius išrikiuoti prie kareivinių, kad galėtų stebėti neįprastą reiškinį! Jeigu lis – rikiuotė sporto salėje.
Pavaduotojas – kapitonui:
– Rytoj 10h Saulės užtemimas. Jei lis, lietų bus galima stebėti lauke, prie kareivinių, o užtemimas vyks sporto salėje – tai atsitinka toli gražu ne kasdien.
Kapitonas – leitenantui:
– Pulkininko įsakymu, rytoj sporto salėje bus vykdomas Saulės užtemimas. Jeigu lis, visi eis į lauką.
Leitenantas – seržantui:
– Rytoj pulkininkas sporto salėje vykdys Saulės užtemimą. Taip dabar bus kiekvieną kartą, kai lis.
Seržantas – kareiviams:
– Rytoj poilsio nebus dėl pulkininko užtemimo nuo Saulės. Jeigu lis sporto salėje, o tai atsitinka toli gražu ne kasdien, visiems rikiuotis prie kareivinių!

Man asmeniškai tai yra paprastas juokelis apie „sugedusį telefoną“, kuris iš tikrųjų atitinką realybę mūsų kariuomenėje.

Taip nutiko, kad skelbiu šia Facebook grupę vėl neoficialia, laisvą bet kokiam žodžiui ir be jokių kontrolių „mol neatitinka ribų“ ir pan.. „Įvairaus plauko“ viešųjų ryšių karininkai, specialistai ar atstovai prašau nesivarginti įkalbinėdami pakeisti nuomonę, nes nei vienas iš jūsų per visą ta laiką nesugebėjote įvertinti mano ir mano kolegos įdirbio, bei laiko į šį projektą, kažkaip atsidėkoti ar pasakyti tiesiog Ačiū!

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Piligriminis žygis Varšuva – Čenstachava

Vieni sako „O mes prie jūros“, o aš jums sakau, kad iškeliauju į piligriminį žygį, kuris drieksis nuo Varšuvos iki Čenstachavos miestu. Bendroje sumoje 340 km (bent jau taip skelbia kolegos, kurie ėjo 2013 m.). Jei tik bus galimybė, pasidalinsiu nuotraukomis ir įspūdžiais 😉 Iki greito!

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

LR karių dvigubas baudimas – Lietuvos teismų ir KAM sąžinės nejaudina

LR karių dvigubas baudimas - Lietuvos teismų ir KAM sąžinės nejaudina

El. pašto dėžutę pasiekė VšĮ „Karių teisių gynimo centro“ vadovo Laimono Jako laiškas, kuriame įdomiai rašoma. Siūlau pasiskaityti.

„Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) įteisino LR Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) poziciją, kad profesinės karo tarnybos karių atleidimas iš tarnybos už tai, kad jis padarė administracinės teisės pažeidimą, nėra nuobauda. Taip pat išaiškino, kad policininkui, kuris surašo protokolą, kario prisipažinimas, kad jis dirba krašto apsaugos sistemoje (toliau – KAS), yra kario vardo žeminimas. Pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą neprisipažinti karys negali, o prisipažinus kaip tai numato įstatymas kariui gresia atleidimas iš tarnybos dėl kario vardo pažeminimo.

Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (toliau – DK) tam prieštarauja ir aiškiai nurodo, kad kario vardo pažeminimas yra drausmės pažeidimas ir už tai kariui skiriama drausminė nuobauda, tačiau kol kas įstatymas yra bejėgis prieš KAM ir teismų savivalę ir pagal šiandieninį LVAT išaiškinimą – atleidimas iš tarnybos nėra drausminė nuobauda ir tam, kad būtų pateisintas karių dvigubas baudimas: bauda ir sankcijos pagal ATPK bei papildomai atleidimas iš tarnybos realiai pagal tas pačias aplinkybes.

Ar pagalvojai, Karį, kad Tu gali būti sekanti auka KAM neteisėtų veiksmų taikinyje? Ar ne laikas pasakyti „ne“ KAM neteisėtiems veiksmams ir tai išreikšti viešai?“

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Kariuomenės 8 km atsiskaitomasis žygis pėsčiomis

Visi kariai tarnaujantys Lietuvos kariuomenėje, privalo atsiskaityti fizinio parengtumo vieną iš normatyvų – praeiti 8 km žygį / trasą ir tilpti į 120 minučių laiko normatyvą. Šiandiena kaip tik tokiame žygyje teko sudalyvauti. Kadangi keleri metai dalyvauju pėsčiųjų žygiuose Lietuvoje, kartais užsienyje, šis žygis buvo lengva  prasivaikščiojimo treniruotė gryname ore.

Pagal Endomonto GPS track’erį 8.17 km trasą įveikiau gan padoriu laiku 1 val. 07 min. 25 sec., na, o vidutinis 1 km greitis 8 min. 15 sec.. Skaitau neblogas rezultatas 🙂

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Krikštas per perkėlų kuopos pratybas

Jau nuo seno, tradicija kilusi, naujus perkėlų karius simboliškai pakrikštyti. Nors nesu oficialiai perkėlų kuopos karys, tačiau per pratybas buvau priskirtas prie šios kuopos. Kadangi dalyvavau pirmą kartą statant pontoninį keltą (būna ir tiltų), nepavyko pabėgti ir nuo krikšto. Nuotraukoje matosi visi krikštyti asmenys, o video medžiagoje mano asmeninis, kaip ir minėjau simbolinis, krikštas 🙂

Trumpai apie pontonus iš Vikipedija laisvosios enciklopedijos:

Pontonas (pranc. ponton iš lot. ponto – tiltas ant valčių) – plūduriuojanti priemonė, skirta ant vandens laikyti įvairiems įrenginiams. Pontonas daromas iš medžio, plastiko, plieno arba lengvojo lydinio, gumbuoto audinio (pripučiamasis pontonas), gelžbetonio.

Pontonai būna standieji arba pripučiamieji, atvirieji arba uždarieji (su deniu), savaeigiai arba buksyruojami.

Pontonai naudojami kaip tiltų, pontoninių kranų, laikinų prieplaukų atramos. Taip pat naudojami kaip savarankiškos persikėlimo per vandens kliūtis priemonės. Nuskendusiems laivams iškelti, didelės grimzlės laivams perplukdyti per seklų farvaterį naudojami specialūs pripučiamieji pontonai.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvoje generolų daug, o Generolo nėra

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja septyni generolai ir admirolas, dar šeši šiuos laipsnius turintys kariškiai yra atsargoje. Tuo pat metu tyliai pripažįstama, kad, atsistatydinus ir į JAV išvykus generolui majorui Jonui Kronkaičui, tikro, visaverčio generolo Lietuvoje kaip ir nebėra.

Rugpjūčio pabaigoje pasklidusi žinia, kad iš krašto apsaugos ministrės patarėjo pareigų atsistatydina ir į JAV išvyksta buvęs kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis, kariškių ir su krašto apsauga susijusių asmenų buvo aptarinėjama su itin dideliu susidomėjimu. Daugelio nuomone, ministrės dešiniąja ranka visais kariniais klausimais buvusio generolo žodis lig šiol būdavo lemiamas tiek karinės doktrinos, tiek kariuomenės reformos, tiek kadrų klausimais.

„Daugelis, pasikeitus valdžioms, susigūžusių dabar išskleis sparnus, – pakomentavo vienas „Veido“ pašnekovas. – Kai nebeliko J.Kronkaičio, vėl prasidės varžybos dėl postų ir antpečių, nes pati ministrė nelabai nutuokia, kas ko ten vertas, ir visai nenutuokia, ko verti jų sprendimai kariniu požiūriu. Svarbiausia, kad kariuomenė galutinai lieka be generolo, nes daugumos dabartinių antpečiai turi vieną, bet esminį trūkumą – žvaigždžių kiekis teisingas, tik jos per didelės.“

Generolai auginami dešimtmečiais

Čia reikia paaiškinti, kad parengti visavertį generolą taikos metu, kai nėra paties objektyviausio kariškio sugebėjimų vertintojo – karo veiksmų, trunka mažiausiai 15 metų. Krašto apsaugos įstatymas, reguliuojantis aukštesnių karinių laipsnių suteikimą taikos metu, tiesiai nurodo, kad karininkas, pradėjęs tarnybą leitenantu, iki generolo normalia, bet įmanomai greita tvarka turi augti 20 metų. Tad, imant grynai teoriškai, Lietuvos kariuomenėje tik dabar turėtų atsirasti pirmieji generolai, turintys žemiausią – brigados generolo lapsnį.

O mes vien aktyvioje tarnyboje šiuo metu turime aštuonis generolus, kurių vienas – kariuomenės vadas Arvydas Pocius – turi generolo leitenanto (trys žvaigždės) laipsnį, trys – Oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis, Sausumos pajėgų vadas Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos karinis atstovas prie NATO Vitalijus Vaikšnoras – turi generolo majoro (dvi žvaigždės), keturi – Jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas, Nacionalinis karinis atstovas Vyriausiojoje NATO jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje Algis Vaičeliūnas, NATO jungtinės vadavietės Europoje administracijos direktorius Gintautas Zenkevičius, Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius Almantas Leika – atitinkamai flotilės admirolo ir brigados generolų (viena žvaigždė) laipsnius.

Žinoma, dalis generolų savo karinę tarnybą pradėjo dar sovietų kariuomenėje, tad aukščiausių vadų laipsnius gavo ne per anksti, perėję visą tarnybos grandinę – nuo leitenanto iki generolo (pavyzdžiui, E.Mažeikis iki pirmojo, brigados generolo laipsnio augo 21 metus, V.Vaikšnoras – 23 metus, A.Vaičeliūnas – 18 metų, K.Macijauskas – 21 metus ir pan.).

Tačiau norint parengti visavertį generolą reikia, kad jis ne tik ištarnautų numatytą minimalų tarnybos laiką. Dar reikia, kad karininkas, prieš tapdamas generolu (o ir vėliau, juo tapęs), turėtų patirties vadovauti jo laipsnį atitinkančiam kariniam daliniui ar junginiui. Štai šiuo požiūriu Lietuvos generolai, atsižvelgiant į mūsų kariuomenės dydį, turi labai rimtų problemų.

Teisybės dėlei – ne vien Lietuvos, bet ir daugelio kitų mažesniųjų NATO valstybių generolai. Pavyzdžiui, jei imsime naująsias NATO nares, kurios kadaise buvo Varšuvos pakto narės, tai visaverčių generolų, pajėgių ne teoriškai, o praktiškai planuoti ir vadovauti armijos masto operacijoms, turi tik Lenkijos kariuomenė. Būtent jos, kadaise antros po sovietų pagal dydį Varšuvos pakto kariuomenės vadai tiek nacionalinėje, tiek Maskvos karo akademijose buvo rengiami kaip operatyvinio lygmens generolai. Kitų buvusių Varšuvos pakto kariuomenių generolai būdavo rengiami tik taktinio lygio užduotims vykdyti – vis tiek jų kariuomenės savarankiškai veikti buvo per mažos, tad karo atveju būtų buvusios įtrauktos į sovietų generolų vadovaujamų operatyvinių junginių sudėtį.

Generolas generolui nelygu

Toks pat neoficialus, bet labai akivaizdus generolų rūšiavimas į visaverčius ir paradinius egzistuoja ir NATO. Kai J.Kronkaitis buvo tik paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu ir dar mažai žinomas savo kolegoms kitose NATO valstybėse, per vieną neformalų generolų pabendravimą prie kito, jiems pažįstamo Lietuvos atstovo priėję europinių NATO senbuvių kariškiai pasiteiravo, kas čia toks, kad šneka su jais ne tik kaip su lygiais, bet netgi šiek tiek iš aukšto. Gavę atsakymą: „Matote, prieš tapdamas Lietuvos kariuomenės generolu, J.Kronkaitis buvo JAV pulkininkas ir du terminus kariavo Vietname“, – europiečiai tik supratingai linktelėjo galvomis ir dagiau klausimų nebeuždavinėjo.

NATO savaime suprantama, kad neformalioje kariškių reitingų lentelėje kovinis JAV armijos pulkininkas stovi aukščiau už daugelį europinių generolų, kurių dauguma, iki NATO šalims plačiu mastu įsitraukiant į operacijas Irake bei Afganistane, mūšiui buvo vadovavę tik pratybų lauke, o tikrų kovos veiksmų nematę.

Sakoma, kad geras generolas turi kariauti du kartus: pirmą kartą – kapitonu, kad ir priešakinę fronto liniją pamatytų, ir jau pajustų, ką reiškia duoti įsakymus žemesnio laipsnio karininkams. Antrą kartą – jau būdamas generolu, kad nebesibaimintų, jog jo vaikai liks našlaičiai, bet kartu žinotų, ką jo duodami įsakymai reiškia tiems, kurie turės juos vykdyti priešakinėse linijose.

Apskritai, kai Lietuva tik įstojo į NATO, mūsų kariuomenė paradoksaliu būdu atsidūrė tarp tų nedaugelio Aljanso kariuomenių, kurioms vadovavo ne paradiniai generolai. Kariuomenės vadas generolas majoras J.Kronkaitis buvo, kaip jau minėta, du turus atkariavęs Vietname JAV armijos sudėtyje, o Lauko pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus – kariavęs kuopos vadu Afganistane sovietų armijos sudėtyje (beje, į Afganistaną rengęsi vykti Lietuvos kariai labai teigiamai atsiliepia apie paramą, kurią tuo metu gavo iš žinojusio, ką reiškia kariauti šioje šalyje, V.Tutkaus).

Savo generolų kovinės patirties atžvilgiu tuo trumpu laikotarpiu Lietuva NATO prilygo JAV, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Turkijai – didžiausioms ir kariniu požiūriu stipriausioms Aljanso narėms. Tiesa, tų aktyvios tarnybos generolų tada tik du ir tebuvo, bet vienos mechanizuotos brigados su oro ir jūrų paramos elementais dydžio kariuomenei, kokią tuo metu turėjo Lietuva, daugiau generolų ir nereikėjo. Užtat toliau, netrukus po įstojimo į NATO, Lietuvos kariuomenėje ėmė dėtis, pašaliečio žvilgsniu, keisti ir sveiku protu nesuvokiami dalykai: nors pačių ginkluotųjų pajėgų dydis kasmet tik mažėjo, generolų skaičius ėmė augti kaip ant mielių.

Kariuomenė mažėjo, generolų daugėjo

Per septynerius Lietuvos narystės Aljanse metus generolo laipsnį turinčių (ar turėti galinčių) kariškių padaugėjo penkis (!) kartus – nuo dviejų iki dešimties. Generolo antpečius vienas po kito dėjosi Karinių jūrų pajėgų ir Karinių oro pajėgų vadai, nors tik porą visaverčių kovos laivų turinčiai flotilei vadovauti per akis būtų ir jūrų kapitono (t.y. pulkininko) antpečių, lygiai kaip ir transporto bei mokomųjų lėktuvų eskadrilei vadovauti pakaktų pulkininko.

Ir tai daugoka būtų, nes tokio dydžio pajėgoms nereikia nei savarankiškų štabų, nei savarankiškų užduočių – atsižvelgiant į Lietuvai galinčias kilti karines grėsmes, oro ir jūrų pajėgos karinio konflikto atveju tik rems sausumos pajėgas, tad ir vadovauti joms turėtų vienas, Jungtinis (arba Sausumos pajėgų) štabas su atitinkamais skyriais. Tačiau, auginant generolų skaičių, augo ir tų pačių Sausumos pajėgų štabų skaičius, kurių vienu metu tarp kariuomenės vado ir kovinius veiksmus vykdyti galinčios „Geležinio vilko“ brigados buvo net trys.

Tad nieko keista, kad 2009-aisiais krašto apsaugos ministrei patarinėti atvykęs J.Kronkaitis, susitikęs su kariuomenės vadu V.Tutkumi, pirmiausia paklausė: „Valdai, o kuris štabas yra tavo?“ Po to prasidėjo jau eilinė kariuomenės pertvarka, mažinant štabus ir pirmą kartą nuo 2004-ųjų oficialiai sumažinant leistiną ribinį generolų skaičių – nuo dešimties iki devynių. O nevykusios ankstesnės kariuomenės transformacijos programos autorius patyliukais buvo išsiųstas užsiimti administratoriaus darbu Briuselyje. Ministrė R.Juknevičienė netgi buvo užsiminusi, esą kadangi vienas generolo etatas iš viso nėra užimtas, reikės panaikinti dar vieną. Šis jos pareiškimas smarkiai suerzino kai kuriuos itin ambicingus pulkininkus, jau mačiusius save naujai sukurtų pajėgų vado vietoje, su atitinkamais antpečiais, bet kuriems tas pat J.Kronkaitis į akis pasakė, kad į generolus jie netinkami.

Beje, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad J.Kronkaitis yra, bent iš dalies, nepatenkintas savo paties pasirinkimu, paskiriant į kariuomenės vadus generolą A.Pocių. Vieno pokalbio metu jis suformulavo mintį, kad kariškis, savo karjeros laiptais nekilęs nuo pat pradžių, nuo apkasuose kartu su eiliniu kariu miegančio leitenanto, nepaisant visų kitų teigiamų savybių nėra tinkamas užimti aukštus postus. Nors A.Pociaus pavardė paminėta nebuvo, bet, be jo, šis apibūdinimas tinka nebent Sausumos pajėgų vadui Vytautui Jonui Žukui, kuris, kaip ir A.Pocius, tarnybą 1991-aisiais pradėjo iš karto majoru.

Perpublikuota: Veidas.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvos kariuomenės ginkluotė ir karinė technika


Nuotrauka: Daugiafunkcinis sunkvežimis SISU E13TP

Prisimenant neseniai gvildenta, amžinai kažkam užkliūvančią, temą „Didžiuotis ir populiarinti ar slėpti savo tarnybos vietą?„, pro ausis nepraleidau vieno draugo paminėjimo apie Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir karinę techniką.

Dažnai užkliūnantis reiškinys būdavo nuotraukos, kurių fone matydavosi tam tikri, mūsų kariuomenėje naudojami, ginklai ar karinė technika. Užkliūdavo vien dėl to, kad būtent tokias nuotraukas stebi ir tuo pačiu apie mūsų Lietuvos kariuomenę renka informaciją užsienio šalys. Tuomet kyla klausimas, kodėl visa Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir karinės technikos nuotraukos su išsamiais aprašymais puikuojasi kariuomenės puslapyje KAM.lt? Gal pirmiau, tam tikri asmenys, turėtų susitvarkyti informacijos branduolį – KAM.lt puslapį, o tik vėliau gilintis ar nėra kažkur to „trupinėlio“ žmonių, kurie patalpinę vieną ar kitą nuotrauką internete?

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn