JCATS pratybos generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre

Praėjo lygiai metai, kai dalyvavau JCATS (Joint Conflict and Tactical Simulation) simuliatoriaus pratybose generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre. Šiuo metu aš vėl sugrįžau čia ir dvi savaites dalyvausiu gan įdomiose taktikos simuliatoriaus pratybose. Šį kartą, prieš metus laiko įgautos ir dabar atnaujintos žinios, leis greičiau ir geriau viską atlikti teisingai 🙂

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Didžiuotis ir populiarinti ar slėpti savo tarnybos vietą?

Ir vėl prasideda mano žodžio laisvės, bei nuotraukų talpinimo draudimas. Neįvardinsiu pavardžių, tačiau paminėsiu, kad tai aukštesnio karinio laipsnio asmenys, kurie gal būt per daug atlieka ir vadovauja, nei nurodyta jų pareiginiuose nuostatuose. Šis kartas nėra pirmas ir manau tikrai ne paskutinis. Nelabai supratau ar man tiksliai buvo draudžiama ar gąsdinama atitinkamomis priemonėmis, tačiau turimos žinios, konsultacijos leidžia nepasimesti situacijoje.

Iš pradžių panašių „nemalonumų“ turėjo mano draugas, vėliau draudimai prasidėjo ir man. Šiai dienai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybei teko susitaikyti ir sutikti, kad aš neplatinu slaptų nuotraukų ar kuriu antireklamą, o priešingai, reklamuoju ir populiarinu Savanorių pajėgas socialinio tinklapio pagalba ir atskiru neformaliu Savanorių bendruomenės puslapiu. Manau, kad tai pagirtinas pasiaukojimas tarnybai ir jos populiarinimui.

Tačiau šį kartą labai nustebau, kadangi buvau primygtinai paprašytas visai kito dalinio, dabartinės mano tarnybos vietos, aukštesnio karinio laipsnio asmens, išimti iš savo puslapio ir socialinio tinklapio visas Savanorių pajėgose tarnautu metu darytas nuotraukas, kadangi jos yra ale „slaptos“ arba tose nuotraukose yra užfiksuoti tarkim karinių automobilių numeriai, kariuomenės ginkluotė. Tai gal uždarome KAM.lt puslapį, juk ten pilna ale tokių „slaptų“ nuotraukų? Nebeorganizuojam valstybinių švenčių minėjimų, kadangi kiekvienas miestelėnas gali nufotografuoti ir patalpinti tiek tų karinių automobilių numerius ar ginklus.

Trumpai prie reikalavimų sąrašo paminėčiau, kad nė viename puslapyje ar soc. tinkle nebuvo nuotraukos su mano naujos tarnybos vietos skiriamaisiais ženklais, tačiau buvo reikalaujama (o gal tik prašoma) paslėpti skiriamuosius ženklus.

Grįžtant ir kalbant apie miesto renginius, po 2011 kovo 11 dienos minėjimo prie karo muziejaus Kaune, facebook’o platybėse atsirado pora naujų mano nuotraukų, tačiau ne mano patalpintų. Džiaugiuosi, kad galiu reprezentuoti Lietuvos kariuomenę, o ypač savo tarnybos vietą, miesto gyventojams ir svečiams, skatinti jaunąją kartą pasirinkti kario profesiją, tačiau ar reikia mane kaltinti, kad tarnybos metu turėjau dalyvauti miesto šventėje ir dar dėvėti skiriamuosius dalinio ženklus? Nuotraukoje puikiai matosi beretės kokardą, tačiau jokiais būdais aš jos neužtušuosiu ar slėpsiu, kadangi pažeisčiau nuotraukos autoriaus Jono (pavardės neminėsiu) autorines teises, už kurių pažeidimą baudžiama.

Tikiuosi greitu metų tam tikri asmenys supras savo klaidas viską slepiant nuo visuomenės ir pradės patys populiarinti kario profesiją, Lietuvos kariuomenę ar tam tikrą dalinį 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Kūčių paminėjimas Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje ir karininkų ramovėje

Šiandiena Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (dar žinoma kaip Kauno soboras) vyko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kūčių paminėjimo vakaras, kuris po mišių persikėlė į karininkų ramovę.

Nors nelabai mėgstu bažnyčių, tačiau šios mišios man labai patiko. Jos buvo priešingos standartinėms, nusigulėjusioms, bei tradicinėms mišioms.

Viskas prasidėjo Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios karo kapeliono kun. Tomo Karklio žodžiais, bei sveikinimais. Iškarto po kapeliono žodžių, kurie buvo nuo širdies, o ne standartinis sveikinimas, sekė dvieju panelių sakralinės giesmės, kurioms buvo akomponuojama gitaros garsais. Po šių, tikrai gražių sakralinių giesmių, kapelionas Karklys papasakojo tikrai vertą susimastyti istoriją apie tai, kad daugelis mūsų esame „akli ir kurti“ (tiesiog tai reikia išgirsti iš jo lūpų). Vėliau sekė dar dviejų moterų giesmės, kurioms jau akomponavo smuikas ir pianinas.

Mišių pabaigai, visas Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas sustojo ratu ir linkėjo visiems palinkėjimus, bei dalinosi kalėdaičiais. Bendrai visos mišios truko virš valandos, tačiau laikas prabėgo nepastebimai.

Viskas tuom dar nepasibaigė, kapelionas Karklys visus pakvietė pasibūti ir pasikalbėti į karininkų ramovę, kurioje laikas taipogi buvo praleistas linksmai ir šiltai.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Geležinis skydas 2010

Prieš porą savaičių prasidėjo dabartinio mano dalinio, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, organizuotos kompiuterinės konfliktų ir taktinių situacijų simuliacijos sistemos JCATS (Joint Conflict and Tactical Simulation) pratybos, kurios šiandiena jau pasibaigė. Šios pratybos, naudojant kompiuterinę konfliktų ir taktinių situacijų simuliacijos sistemą, vyko generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje (Vilniaus r.), kuriose buvo tobulinami bataliono gebėjimai planuoti gynybines operacijas.

Pirmoji pratybų savaitė buvo šiek tiek lengvensnė ir mažiau įtemptesnė, kadangi vyko pasiruošimas ir susipažinimas su JCATS simuliatoriaus programa. Šią programą „įkandome“ gan greitai, kadangi ji panaši į elementarų strateginį žaidimą.

Pirmosios dienos buvo susipažinimas su simuliatoriaus tam tikromis funkcijomis, nes jų ten begalės, ir visos labai painios, o antrąją svaitės dalį buvo tobulinami bataliono gebėjimai planuoti gynybines operacijas.

Antroji savaitė vyko daug įdomiau, rimčiau, didesniame karių rate, kadangi pirmojoje savaitėje dalyvavo tik operatoriai, kuriems priklausiau ir aš. Antrąją savaitę prisijungė ir vadovybė, kuri ištisai mums vadovavo ką, kur ir kaip daryti. Mes nebūtume prasivertę be jų, kaip jie be mūsų. Mes žinojome viską ką reikia greitai daryti programos atžvilgiu, o vadai – ką, kaip ir kur išdėstyti, perkelti, pulti ar atsitraukti 🙂

Pripažįstu, kad niekada nemėgau veiklos susijusios su topografija (žemėlapiais), bet šiame simuliatoriuje tai vertas dėmesio dalykas, kuis man patiko net daugiau nei labai. Daug įgudžių gavau taktikos srityje, nors kai kuriais atvejais buvau pranašesnis savo asmeninėmis žiniomis ir už vadovaujantį priskirtą vadą, bei prisiminiau ir patobulinau savo topografijos žinias.

Jei kada tektų pakartoti tokio pobūdžio pratybas, nekiltų jokių abejonių.

Trumpai apie JCATS programą: Kaip jau minėjau, ši kompiuterinė konfliktų ir taktinių situacijų simuliacijos sistema yra tarsi kompiuterinis strateginis žaidimas, kuriame viskas atrodo daug rimčiau. Realus laikas valandų atžvilgiu ir karinių pajėgų dydžiu. Visi kariniai padaliniai realus, atsižvelgiant į dabartines mūsų Lietuvos karines pajėgas.

* Daugiau nebežinau ar galima pasakoti, tačiau šią, o gal net ir platesnę informaciją, galite susirasti internete 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

JCATS – Joint Conflict and Tactical Simulation

Šiandiena generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje (Vilniaus r.) prasidėjo JCATS (Joint Conflict and Tactical Simulation) simuliatoriaus pratybos, kuriose šiuo metu dalyvauju. Visas veiksmas vyksta prie kompiuterio, kuriame pasileidus simuliatorių su tam tikros vietovės žemėlapiu, kuri įvairias strategijas su tam tikru padalinių kiekiu. Plačiau kitame įraše.

Pirmoji diena praėjo labai greitai, susipažinome su pačia programa, kaip ir kas su kuo valgoma, kelis kartus pabandėme išdėstyti savo padalinius ir pakariauti. Pirmas blynas, kaip dažniausiai būna, prisvilęs, kadangi pasirodo ne taip ir lengva ten viską padaryti kaip reikia 🙂

O čia vienas įdomus piešinys, kurį radau generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre kabanti ant sienos.

Daugiau apie įvykusias pratybas laukite bloge 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn