Sudalyvavau kalėdiniuose regioniniuose pėsčiųjų žygiuose Jurbarke ir Kaune
Po pėsčiųjų žygių asociacijos narių susirinkimo lapkričio mėnesį, buvo sumąstyti ir įgyvendinti vienos dienos kalėdiniai regioniniai pėsčiųjų žygiai. Šį savaitgalį Lietuvoje jų vyko net aštuoniuose skirtinguose miestuose, iš kurių, Jurbarke ir Kaune, sudalyvavau ir pats. Žygyje Jurbarke, kuris vyko šeštadienį, sulaukėme net 321, o Kauno žygyje, kuris vyko sekmadienį, sulaukėme 75 žygeivių – nykštukų.
Nuotraukos iš kalėdinio pėsčiųjų žygio Jurbarke ir Kaune.
| Tagai: Kaledinis zygis, Pesciuju zygiu asociacija, PZA, Zygis | Kategorija: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas | 2 komantarai (-ų)
Kalėdiniai regioniniai pėsčiųjų žygiai
Po pėsčiųjų žygių asociacijos susirinkimo, kuris vyko lapkričio mėnesį, nutarėme visuose Lietuvos miestuose suorganizuoti kalėdinius, vienos dienos / pusdienio / naktinius, pėsčiųjų žygius. Šiam momentui rezultatas džiugina daugiau nei tikėjausi. Pasirinkimo variantų daugiau nei galima suspėti 
Pats žadau dalyvauti Jurbarko, Kauno ir Jonavos miestų žygiuose, kadangi laikas ir vieta man labiausiai priimtina. Jau buvau minėjęs bloge apie Kauno miesto kalėdinį žygį, kuris susilaukė didelio dalyvių susidomėjimo. Manau šio žygio dalyvių skaičius dar pakils dvigubai 
Taigi, pateikiu žemiau jau paskelbų žygių sąrašą ir tikiuosi prisijungsite prie jums tinkamiausio, o gal ir prie to, kuriame dalyvausiu ir aš. Iki susimatymo žygiuose
———————————————————
Gruodžio 10 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Vilniuje
Gruodžio 17 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Jurbarke
Gruodžio 17 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Latvijoje
Gruodžio 17 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Mažeikiuose
Gruodžio 17 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Panevėžyje
Gruodžio 17 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Šiauliuose
Gruodžio 18 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Kaune
Gruodžio 18 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Utenoje
Gruodžio 18 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Pajūryje
Gruodžio 30 d.: Kalėdinis pėsčiųjų žygis Jonavoje
| Tagai: Kaledinis zygis, Pesciuju zygiu asociacija, PZA, Zygis | Kategorija: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Mano gyvenimas | 2 komantarai (-ų)
Dėl tokios akimirkos verta būti kariu …
Labai, labai trumpai. Tokios akimirkos kaip šiame video, verčia susimąstyti tapti kariu, bet mūsų šalyje kol kas niekas to nevertina, o ir pati sistema žiauriai pasenusi ir sugedusi, kad atėję nauji kariai, nepabėgtu iš jos kuo greičiau.
| Tagai: Kariuomene, Karyba, karys, Tarnyba | Kategorija: Karyba, tarnyba, kariuomene | Komentuoti
JCATS pratybos generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre
Praėjo lygiai metai, kai dalyvavau JCATS (Joint Conflict and Tactical Simulation) simuliatoriaus pratybose generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre. Šiuo metu aš vėl sugrįžau čia ir dvi savaites dalyvausiu gan įdomiose taktikos simuliatoriaus pratybose. Šį kartą, prieš metus laiko įgautos ir dabar atnaujintos žinios, leis greičiau ir geriau viską atlikti teisingai
| Tagai: JCATS, JVIB, Nemencine, Pratybos | Kategorija: Karyba, tarnyba, kariuomene | Komentuoti
2011 11 25 -27 Savaitgalio kelionė į Švediją
Praėjusį savaitgalį vėl užturėjau puikią kelionę į Švediją, Gotenburgą. Kaip ir rugsėjo mėnesį, taip ir dabar, į kelionę keliavau kartu su Ž999 kolektyvu. Viso mūsų keliavo vienuolika asmenų, iš ju buvo keletas naujokų, bet tai ne esmė
Kas man pradeda patikti tokiose kelionėse, tiksliau būtent su Ž999 komanda, tai kad jie stengesi kelionėje išleisti kuo mažiau pinigų, o gal net ir turėti naudos iš kelionės.
Mano išlaidos kelionės metu:
Kelionė nuo namų iki oro uosto ir atgal – 3.5 LT
Skrydis Kaunas – Gotenburgas – Kaunas – 50 LT
Maistas iš Lietuvos – 30 Lt
Išleisti pinigai Švedijoje (Pepsi, Coca cola ir kefyras) – 14 LT (~38 SEK)
Po kelionės tradiciniai cepelinai ir bokalas alaus Karmėlavoje – 14 LT
Bendroje sumoje, per tris linksmai ir nuostabiai praleistas dienas, išleista 111.5 LT.
Prie visų tų kainų greičiausiai pasigedote ir nakvynės apartamentų kainų dviem naktims, tramvajų ar autobusų kainų nuo oro uosto į miestą ir atgal, važinėjimosi po miestą ir panašiai. Tai va lengvai galiu ištarti, kad mes ant visa to išleidome 0 LT – tiksliau nieko neišleidome. Kaip? Labai paprastai 
Kadangi mums dzin kur mes miegosim, kur būsim ir ką veiksime, pirmąją naktį permiegojom “gamtos apartamentuose” po atviru dangumi žiede prie nuvažiavimo nuo tilto, pučiant stipriam vėjui ir lyjant lietui, tiksliau per audra, o antroji naktis jau prabangiau, 5 aukštų pastato 4-ajame aukšte, kur yra sienos, bet nėra langų ir durų (na jei moki fantazuoti, jos visada bus ) – statybose.
Prisimenant kelionę nuo oro uosto iki miesto, mes ją įveikėm pėsčiomis, aplankant “Volvo” gamyklą, pro kurią ėjom keletą kilometrų. Einant neapseita be “cirkų”. Buvome apsupti ir sustabdyti gamyklos apsaugos. Mūsų vienolikos žmonių grupė, einanti tamsiu paros metu su šviečiančiais prožektoriais kaip jonvabaliai, patraukė jų dėmesį. Pasirodo pagalvojo jog mes kuro vagys
Bandau įsivaizduoti keip vienuolikos žmonių turistų grupė su kuprinėm, miegmaišiais, kilimėliais, neturintys toje šalyje jokios transporto priemonės varomos kuru, vagia iš “Volvo” gamyklos kurą. Juokinga
Na ir pabaigai norčiau paminėti, kad per pirmą dieną nuėjome ~39 km, o bendroje sumoje su kelionėmis tramvaju ir autobusu per tris dienas ~60 km. Nuotraukoje puikiai matosi kur eita, o kur važiuota viešu transportu (lygios tiesios linijos rodo, kad buvo 2 kartus važiuota, nes GPS buvo išjunktas ir nerodė tikslaus kelio vingių nuo taško A į tašką B).
Per visas tris dienas suradome 32 geocaching lobius, tačiau teko ir nemažai jų nerasti. Toks kelionės būdas ieškant lobių, ypač mieste, visai man patinka. Gali pamatyti tokių vietų, kur eilinis žmogus ten net neužklysta
Šiais metais greičiausiai jau paskutinė mano kelionė buvo svetur, tačiau jau kitais metais pradėsim vėl keliauti į naujas šalis, o gal ir į tas pačias
Mano nuotraukos: http://www.facebook.com/media/set/?set=a.2382480916510.2117458.1085336510&type=3
Simo nuotraukos: http://www.facebook.com/media/set/?set=a.301270379894171.70899.100000336342769&type=3
| Tagai: Gotenburg City, kelionė, Keliones, Svedija | Kategorija: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Mano gyvenimas, Pinigai, ekonomika, investavimas, verslas | 1 komentaras
Kalėdinis pėsčiųjų žygis Kaune!
Organizavom, organizavom ir suorganizavome dar vieną, ne tokį grandiozinį, tačiau ne ką prastesnį, pėsčiųjų žygį Kaune.
Š.m. gruodžio 18d. (sekmadienį) Lietuvos Pėsčiųjų žygių asociacija ir Kauno regiono Turizmo informacijos centras miesto gyventojus ir svečius kviečia į kalėdinį “Kauno pėsčiųjų žygį“.
Nuo 9.30val. renkamės stovėjimo aikštelėje prie Kauno pilies.
10.00val. žygio startas maršrutu: Kauno pilis – Aleksoto tiltas – Marvelė – Vakarinis lankstas – Vilijampolė – Kauno pilis.
Žygio dalyvius lydės Kauno Turizmo informacijos centro gidas. Renginyje kviečiami dalyvauti visi norintys aktyviai, įdomiai ir linksmai praleisti laiką su savo šeimomis, draugais ar bendraminčiais. Su savimi turėti gerą nuotaiką, užkandžių, gėrimų ir būtiną kalėdinį atributą – nykštukų kepuraitę Po žygio rinksimės kavinėje pasidalinti įspūdžiais ir idėjomis.
Savo dalyvavimą patvirtinti ir rasti papildoma informaciją galite:
http://www.facebook.com/events/102716806512884/
P.s. Pėsčiųjų žygis yra nemokamas renginys, kurį dovanoja “Pėsčiųjų žygių asociacija“
| Tagai: Kaledinis zygis, Kalėdos, Kaunas, Zygis | Kategorija: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas | 1 komentaras
SEL – Aš žiūriu į tave, pasauli
| Tagai: SEL | Kategorija: Video klipai, dainos, muzika, zodziai | Komentuoti
Lietuvos žygeivių festivalis – “Aš dar noriu pašokti”
Ech, kokie geri prisiminimai, emocijos, nuotaikos iš šią vasarą vykusio “Lietuvos žygeivių festivalio 2011”
| Tagai: Lietuvos zygeiviu festivalis, LZF, Šokiai, Zygis | Kategorija: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas | Komentuoti
Lietuvoje generolų daug, o Generolo nėra
Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja septyni generolai ir admirolas, dar šeši šiuos laipsnius turintys kariškiai yra atsargoje. Tuo pat metu tyliai pripažįstama, kad, atsistatydinus ir į JAV išvykus generolui majorui Jonui Kronkaičui, tikro, visaverčio generolo Lietuvoje kaip ir nebėra.
Rugpjūčio pabaigoje pasklidusi žinia, kad iš krašto apsaugos ministrės patarėjo pareigų atsistatydina ir į JAV išvyksta buvęs kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis, kariškių ir su krašto apsauga susijusių asmenų buvo aptarinėjama su itin dideliu susidomėjimu. Daugelio nuomone, ministrės dešiniąja ranka visais kariniais klausimais buvusio generolo žodis lig šiol būdavo lemiamas tiek karinės doktrinos, tiek kariuomenės reformos, tiek kadrų klausimais.
„Daugelis, pasikeitus valdžioms, susigūžusių dabar išskleis sparnus, – pakomentavo vienas „Veido“ pašnekovas. – Kai nebeliko J.Kronkaičio, vėl prasidės varžybos dėl postų ir antpečių, nes pati ministrė nelabai nutuokia, kas ko ten vertas, ir visai nenutuokia, ko verti jų sprendimai kariniu požiūriu. Svarbiausia, kad kariuomenė galutinai lieka be generolo, nes daugumos dabartinių antpečiai turi vieną, bet esminį trūkumą – žvaigždžių kiekis teisingas, tik jos per didelės.“
Generolai auginami dešimtmečiais
Čia reikia paaiškinti, kad parengti visavertį generolą taikos metu, kai nėra paties objektyviausio kariškio sugebėjimų vertintojo – karo veiksmų, trunka mažiausiai 15 metų. Krašto apsaugos įstatymas, reguliuojantis aukštesnių karinių laipsnių suteikimą taikos metu, tiesiai nurodo, kad karininkas, pradėjęs tarnybą leitenantu, iki generolo normalia, bet įmanomai greita tvarka turi augti 20 metų. Tad, imant grynai teoriškai, Lietuvos kariuomenėje tik dabar turėtų atsirasti pirmieji generolai, turintys žemiausią – brigados generolo lapsnį.
O mes vien aktyvioje tarnyboje šiuo metu turime aštuonis generolus, kurių vienas – kariuomenės vadas Arvydas Pocius – turi generolo leitenanto (trys žvaigždės) laipsnį, trys – Oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis, Sausumos pajėgų vadas Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos karinis atstovas prie NATO Vitalijus Vaikšnoras – turi generolo majoro (dvi žvaigždės), keturi – Jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas, Nacionalinis karinis atstovas Vyriausiojoje NATO jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje Algis Vaičeliūnas, NATO jungtinės vadavietės Europoje administracijos direktorius Gintautas Zenkevičius, Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius Almantas Leika – atitinkamai flotilės admirolo ir brigados generolų (viena žvaigždė) laipsnius.
Žinoma, dalis generolų savo karinę tarnybą pradėjo dar sovietų kariuomenėje, tad aukščiausių vadų laipsnius gavo ne per anksti, perėję visą tarnybos grandinę – nuo leitenanto iki generolo (pavyzdžiui, E.Mažeikis iki pirmojo, brigados generolo laipsnio augo 21 metus, V.Vaikšnoras – 23 metus, A.Vaičeliūnas – 18 metų, K.Macijauskas – 21 metus ir pan.).
Tačiau norint parengti visavertį generolą reikia, kad jis ne tik ištarnautų numatytą minimalų tarnybos laiką. Dar reikia, kad karininkas, prieš tapdamas generolu (o ir vėliau, juo tapęs), turėtų patirties vadovauti jo laipsnį atitinkančiam kariniam daliniui ar junginiui. Štai šiuo požiūriu Lietuvos generolai, atsižvelgiant į mūsų kariuomenės dydį, turi labai rimtų problemų.
Teisybės dėlei – ne vien Lietuvos, bet ir daugelio kitų mažesniųjų NATO valstybių generolai. Pavyzdžiui, jei imsime naująsias NATO nares, kurios kadaise buvo Varšuvos pakto narės, tai visaverčių generolų, pajėgių ne teoriškai, o praktiškai planuoti ir vadovauti armijos masto operacijoms, turi tik Lenkijos kariuomenė. Būtent jos, kadaise antros po sovietų pagal dydį Varšuvos pakto kariuomenės vadai tiek nacionalinėje, tiek Maskvos karo akademijose buvo rengiami kaip operatyvinio lygmens generolai. Kitų buvusių Varšuvos pakto kariuomenių generolai būdavo rengiami tik taktinio lygio užduotims vykdyti – vis tiek jų kariuomenės savarankiškai veikti buvo per mažos, tad karo atveju būtų buvusios įtrauktos į sovietų generolų vadovaujamų operatyvinių junginių sudėtį.
Generolas generolui nelygu
Toks pat neoficialus, bet labai akivaizdus generolų rūšiavimas į visaverčius ir paradinius egzistuoja ir NATO. Kai J.Kronkaitis buvo tik paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu ir dar mažai žinomas savo kolegoms kitose NATO valstybėse, per vieną neformalų generolų pabendravimą prie kito, jiems pažįstamo Lietuvos atstovo priėję europinių NATO senbuvių kariškiai pasiteiravo, kas čia toks, kad šneka su jais ne tik kaip su lygiais, bet netgi šiek tiek iš aukšto. Gavę atsakymą: „Matote, prieš tapdamas Lietuvos kariuomenės generolu, J.Kronkaitis buvo JAV pulkininkas ir du terminus kariavo Vietname“, – europiečiai tik supratingai linktelėjo galvomis ir dagiau klausimų nebeuždavinėjo.
NATO savaime suprantama, kad neformalioje kariškių reitingų lentelėje kovinis JAV armijos pulkininkas stovi aukščiau už daugelį europinių generolų, kurių dauguma, iki NATO šalims plačiu mastu įsitraukiant į operacijas Irake bei Afganistane, mūšiui buvo vadovavę tik pratybų lauke, o tikrų kovos veiksmų nematę.
Sakoma, kad geras generolas turi kariauti du kartus: pirmą kartą – kapitonu, kad ir priešakinę fronto liniją pamatytų, ir jau pajustų, ką reiškia duoti įsakymus žemesnio laipsnio karininkams. Antrą kartą – jau būdamas generolu, kad nebesibaimintų, jog jo vaikai liks našlaičiai, bet kartu žinotų, ką jo duodami įsakymai reiškia tiems, kurie turės juos vykdyti priešakinėse linijose.
Apskritai, kai Lietuva tik įstojo į NATO, mūsų kariuomenė paradoksaliu būdu atsidūrė tarp tų nedaugelio Aljanso kariuomenių, kurioms vadovavo ne paradiniai generolai. Kariuomenės vadas generolas majoras J.Kronkaitis buvo, kaip jau minėta, du turus atkariavęs Vietname JAV armijos sudėtyje, o Lauko pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus – kariavęs kuopos vadu Afganistane sovietų armijos sudėtyje (beje, į Afganistaną rengęsi vykti Lietuvos kariai labai teigiamai atsiliepia apie paramą, kurią tuo metu gavo iš žinojusio, ką reiškia kariauti šioje šalyje, V.Tutkaus).
Savo generolų kovinės patirties atžvilgiu tuo trumpu laikotarpiu Lietuva NATO prilygo JAV, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Turkijai – didžiausioms ir kariniu požiūriu stipriausioms Aljanso narėms. Tiesa, tų aktyvios tarnybos generolų tada tik du ir tebuvo, bet vienos mechanizuotos brigados su oro ir jūrų paramos elementais dydžio kariuomenei, kokią tuo metu turėjo Lietuva, daugiau generolų ir nereikėjo. Užtat toliau, netrukus po įstojimo į NATO, Lietuvos kariuomenėje ėmė dėtis, pašaliečio žvilgsniu, keisti ir sveiku protu nesuvokiami dalykai: nors pačių ginkluotųjų pajėgų dydis kasmet tik mažėjo, generolų skaičius ėmė augti kaip ant mielių.
Kariuomenė mažėjo, generolų daugėjo
Per septynerius Lietuvos narystės Aljanse metus generolo laipsnį turinčių (ar turėti galinčių) kariškių padaugėjo penkis (!) kartus – nuo dviejų iki dešimties. Generolo antpečius vienas po kito dėjosi Karinių jūrų pajėgų ir Karinių oro pajėgų vadai, nors tik porą visaverčių kovos laivų turinčiai flotilei vadovauti per akis būtų ir jūrų kapitono (t.y. pulkininko) antpečių, lygiai kaip ir transporto bei mokomųjų lėktuvų eskadrilei vadovauti pakaktų pulkininko.
Ir tai daugoka būtų, nes tokio dydžio pajėgoms nereikia nei savarankiškų štabų, nei savarankiškų užduočių – atsižvelgiant į Lietuvai galinčias kilti karines grėsmes, oro ir jūrų pajėgos karinio konflikto atveju tik rems sausumos pajėgas, tad ir vadovauti joms turėtų vienas, Jungtinis (arba Sausumos pajėgų) štabas su atitinkamais skyriais. Tačiau, auginant generolų skaičių, augo ir tų pačių Sausumos pajėgų štabų skaičius, kurių vienu metu tarp kariuomenės vado ir kovinius veiksmus vykdyti galinčios „Geležinio vilko“ brigados buvo net trys.
Tad nieko keista, kad 2009-aisiais krašto apsaugos ministrei patarinėti atvykęs J.Kronkaitis, susitikęs su kariuomenės vadu V.Tutkumi, pirmiausia paklausė: „Valdai, o kuris štabas yra tavo?“ Po to prasidėjo jau eilinė kariuomenės pertvarka, mažinant štabus ir pirmą kartą nuo 2004-ųjų oficialiai sumažinant leistiną ribinį generolų skaičių – nuo dešimties iki devynių. O nevykusios ankstesnės kariuomenės transformacijos programos autorius patyliukais buvo išsiųstas užsiimti administratoriaus darbu Briuselyje. Ministrė R.Juknevičienė netgi buvo užsiminusi, esą kadangi vienas generolo etatas iš viso nėra užimtas, reikės panaikinti dar vieną. Šis jos pareiškimas smarkiai suerzino kai kuriuos itin ambicingus pulkininkus, jau mačiusius save naujai sukurtų pajėgų vado vietoje, su atitinkamais antpečiais, bet kuriems tas pat J.Kronkaitis į akis pasakė, kad į generolus jie netinkami.
Beje, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad J.Kronkaitis yra, bent iš dalies, nepatenkintas savo paties pasirinkimu, paskiriant į kariuomenės vadus generolą A.Pocių. Vieno pokalbio metu jis suformulavo mintį, kad kariškis, savo karjeros laiptais nekilęs nuo pat pradžių, nuo apkasuose kartu su eiliniu kariu miegančio leitenanto, nepaisant visų kitų teigiamų savybių nėra tinkamas užimti aukštus postus. Nors A.Pociaus pavardė paminėta nebuvo, bet, be jo, šis apibūdinimas tinka nebent Sausumos pajėgų vadui Vytautui Jonui Žukui, kuris, kaip ir A.Pocius, tarnybą 1991-aisiais pradėjo iš karto majoru.
Perpublikuota: Veidas.lt
| Tagai: Generolas, Kariuomene, Kariuomenes vadas, Karyba, Tarnyba | Kategorija: Karyba, tarnyba, kariuomene | Komentuoti
ISM SA nevyriausybinių organizacijų mugė
Šiandiena su Vyteniu iš “Pėsčiųjų žygių asociacijos” sudalyvavome ISM SA nevyriausybinių organizacijų mugėje, kurioje pristatėme “Pėsčiųjų žygių asociacijos” veiklą, ką mes veikiame, ką galime pasiūlyti, pademonstravome nuotraukų slideshow iš eXtreme 2×100 km ir Lietuvos žygeivių festivalio žygių…
Nuotraukų albumas: Facebook’e.
| Tagai: ISM, Muge, Studentu atstovybe | Kategorija: Mano gyvenimas | Komentuoti
