Gyvenimo mokykla
Neskubėkite, nes pražiopsote visą gyvenimo grožį
Atsisėdęs vyras pradėjo groti Vašingtono metro stotyje. Buvo šaltas sausio rytas. Jis grojo 6-ias Bacho kūrinius, apytikriai 45 minutes. Kadangi buvo piko valanda, apskaičiuota, jog pro šalį praėjo tūkstančiai žmonių, dauguma iš jų į darbą. Tik praėjus trims minutėms vidutinio amžiaus vyras pastebėjo grojantį smuikininką. Jis sulėtino tempą ir sustojo kelioms sekundėms, bet greitai nuskubėjo savo keliais. Po minutės smuikininkas gavo pirmąjį vieno dolerio banknotą. Jį įmetė nė nesustojusi moteris. Po kelių minučių praeivis atsirėmė į sieną, kad paklausytų smuikininko. Bet vyriškis pažiūrėjo į laikrodį ir nuskubėjo savo reikalais. Aiškiai vėlavo į darbą. Tas, kuris atkreipė didžiausią dėmesį, buvo 3 metų vaikas. Jis įsistebeilijo į muzikantą ir stovėjo tol, kol mama grubiai jį patempė už rankos ir jis atsukęs galvą buvo priverstas eiti su mama. Tai pasikartojo net su keliais vaikais – visi tėvai privertė juos nueiti šalin. Per 45 minutes kol muzikantas grojo tik 6 žmonės trumpam buvo sustoję “valandėlei”. Apytiksliai 20 žmonių įmetė pinigus į smuiko dėklą. Per 45 minutes muzikantas surinko 32$. Kai jis baigė groti ir aplinkui tapo tylu, niekas to nepastebėjo. Nebuvo nei ovacijų, nei jokių atpažinimo požymių. Niekas nesusigaudė, kad čia pat grojo vienas iš garsiausių pasulyje smuikininkų Joshua Bell . Smuiku, kurio vertė 3,5 mln.$, jis grojo vienus iš gražiausių kūrinių kada nors parašytų smuikui. Juolab jie nežinojo, kad dvi dienas iki šio grojimo metro stotyje, į Joshua Bell koncertą Bostono Teatre buvo parduota bilietų už 100 000$.
Tai tikra istorija. Joshua Bell incognito grojimą metro organizavo ”Washington post” kaip socialinį tyrimą apie žmonių suvokimą, skonį ir prioritetus. Tyrimo tikslas buvo: banalioje aplinkoje, netinkamą valandą ar mes suprasime grožį, ar atpažinsime talentą netikėtame kontekste? Jei mes nerandame laiko, kad sustotume ir išgirstume vieno iš garsiausių pasaulyje muzikų, grojančių vieną iš gražiausių kada nors parašytų kūrinių, kiek daug gerų dalykų mes pražiopsome savame gyvenime?
Šis eksperimentas yra nufilmuotas.
http://www.youtube.com/watch?v=hnOPu0_YWhw
Paklausykite, kaip groja:
http://www.youtube.com/watch?v=DvlTuBnpKpc
Apmaudu, bet tikra…
Pamenu Krokuvoje, jų centrinėje senamiesčio aikštėje sėdėjau klausydamasi akordeonų trio… Nuostabesnio grojimo nebuvau girdėjusi savo gyvenimėlyje (o klasikinę muziką mėgstu 
), bet kas keisčiausia, tokių sustingusių ir besiklausančių vilnijančių, banguojančių, siūbuojančių garsų žmonių buvo… tiek nedaug… dauguma tik skubėjo… skubėjo gyventi nematydami… negirdėdami… nesigilindami…
Įvertink komentarą:
0 
0
Manau jei Kaune ar aplamai padarytu toki pati socialini tyrima, rezultatai butu tokie pat arba dar blogesni..
Įvertink komentarą:
0 
0
Kaip vienas draugas rase per skype paskaites si straipsni ” Ziauru … jai kokiame akropolyje butu Alizee ir pradetu dainuoti, tai as (Chiotas) praeiciau ir sakyciau, kad irasas groja, o po visko suzinojes, kad ten buvo mano megstamiausia dainininke, galeciau net “nusizudyti”"
Įvertink komentarą:
0 
0
Manau jei kaune padaytu toki eksperimenta tai manau skustagalviai atimtu smuika, kepure ir dar jo pinigine.
Įvertink komentarą:
0 
0
Na Kaunas yra Kaunas, jame taip jau yra (giggle
Įvertink komentarą:
0 
0