Lietuvos kariuomenė, minėdama 90-ąsias atkūrimo metines, Vilniuje ir Kaune surengs karių, ginkluotės ir technikos paradus. Tai bus išskirtiniai kariniai paradai: Vilniuje – karių skaičiumi, o Kaune – karinės technikos ir dalyvaujančiųjų įvairove.

Šeštadienį, lapkričio 22 d., šventė laikinojoje sostinėje prasidės Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Vėliau Kauno ir Ruklos dalinių kariai drauge su Lietuvos šaulių sąjungos atstovais, Karo istorijos klubo, Lietuvos kariuomenės karių rezervo asociacijos atstovais ir Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais istoriniame kariniame parade K. Donelaičio gatvėje demonstruos savo ginkluotę ir techniką. Parade galėsime išvysti lengvuosius žvalgų visureigius „Land Rover“, šarvuotus Hamerius, padidinto pravažumo universalius sunkvežimius „Mercedes Benz Unimog“, šarvuočius BV 206 ir M 113, haubicą M50, daugiafunkcinius sunkvežimius SISU ir karo inžinierių pontonus gabenančius KRAZ sunkvežimius.

Vilniuje sekmadienio, lapkričio 23 d., vidurdienį Katedros aikštėje daugiau nei 800 karių iš visų Lietuvos kariuomenės dalinių dalyvaus iškilmingoje rikiuotėje ir parade Gedimino prospekte. Paradui vadovaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas. Paradą priims vyriausiasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Iškilmingoje rikiuotėje daliniai stovės su kovinėmis vėliavomis. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai rikiuotėje pagerbs ir parade neš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kovotojų – partizanų vėliavas.

Vėliava kariams yra garbės, vienybės ir pergalės simbolis, kuris šimtus metų vedė juos į mūšį. Mūšio lauke vėliavos valdydavo daugiatūkstantines kariuomenes. Istorinėse kronikose svarbiausia mūšio statistika – tai ne nukauti priešininkai, o užgrobtos jų vėliavos.

Iškilmingos rikiuotės metu Garbės sargybos kuopos kariai iššaus tris stilizuotas salves – Laisvei ir Nepriklausomybei, Lietuvai Tėvynei ir Lietuvos kariuomenei. Karių rikiuotė tylos minute pagerbs visus už Tėvynę padėjusius galvas. Pagarbą žuvusiems tarnybos draugams kariai atiduos visoje Lietuvoje ant žuvusiųjų kapų uždegdami žvakutes.

Vėliau Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo rūmų.

Savaitgalį susirinkusiuosius Kaune ir Vilniuje skrydžiu su švente pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančio JAV Karinių oro pajėgų kontingento naikintuvai.

Pirmasis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Vilniuje Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika – pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo Karo laivyno būrys. Paraduose dalyvaudavo ir kovinė technika – šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės sistemos, žvalgų motociklai.

Kariniai paradai pradėti rengti labai seniai – jau Romos Imperijos laikais kariai kovėsi darniose rikiuotėse. Kovos rikiuotės ilgą laiką buvo efektyvus kovos būdas. Šiai laikais rikiuotės ir paradai – tai karinės ceremonijos, kuriomis kariai pagerbia ginklo brolius, vadus ir savo šalies piliečius. Lietuvoje tiek tarpukario laikais, tiek šiandien paradus priima vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas – Respublikos Prezidentas.

PASTABA. Vilniuje, Gedimino pr., lapkričio 23 d., sekmadienį, nuo 12.30 iki 13 val. bus ribojamas eismas

Programa galite rasti: kam.lt

2 comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *