Mano nuomonė: „Į kariuomenę patekęs jaunuolis skundžiasi smurtu, jo tėvai netiki tyrimo objektyvumu“

Šiandiena skambia antrašte 15min.lt naujienų portalas paskelbė įrašą apie tai, kaip jaunuolis pradėjo būtinuosius karinius mokymus Rūklos mokomajame pulke ir buvo skriaudžiamas seržanto. Pradėjęs tarnybą jaunuolis išplatino laišką, kuriame skelbia, kad Lietuvos kariuomenėje vėl atgimsta „diedovščina“.

Nesuprantu ką jis galvojo norėdamas stoti į karo akademiją, o galiausiai pasirinkęs būtinuosius karinius mokymus. Su kariuomene savo gyvenimą esu susijęs nuo 14 metų, tai šiuo metu jau geri 8 metai. Pradžią pradėjau jaunojo kario mokykloje VRM 1-ajame pulke (dabar vadinasi generolo P. Plechavičiaus jaunojo kario mokykla, kuri randasi „Viešojo saugumo tarnybos“ Kauno dalinyje), toliau iki dabar tęsiu tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgų 203 pėstininkų kuopoje, tačiau jau greitu metu turiu pereiti į profesionalią karinę tarnybą Inžinerijos batalione. Per visą tarnybos laiką nemačiau, kad būtų didžiulis spaudimas naujiems žmonės atėjusiems į kariuomenę. Vaikinukas greičiausiai prisižiūrėjęs daug filmų, fantazijoje susikūręs savo viziją apie kariuomenę, prisigalvojo, kad jam ten patiks ir bus lengva, nors pats kaip žmogus nėra stiprus, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. O gal jis ten ėjo tik dėl stabilaus darbo, algos ir karjieros perspektyvų? Tarnyba turi patikti ar būti įgimta, o ne prisigalvoti ir nuspresti eiti į kariuomenę išbandyti savęs.

Kaip teigė vaikinuko tėvas – „Jo svajonės tarnauti kariuomenėje sudužo per dvi dienas. Mes dar bandėme atkalbėti, tačiau jis nepasidavė. Sakė, kad nori tarnauti, žadėjo viską išlaikyti. O dabar jau nebenori. Kariškiai yra uždara sistema, uždara kasta ir jie tuo naudojasi“. Tai apie kokią svajonę mes kalbame? Kuri sudužo per dvi dienas, nors jaunuolis teigė, kad nori tarnauti ir žadėjo viską išlaikyti, o po dviejų dienų jau nebenori? Mano svajonė buvo tokia pati, norėjau tarnauti Lietuvos kariumenėje ir būdamas 14 metų pats susiradau karinę veiklą ir pradėjau ja užsiiminėti. Toliau stengiausi viską padaryti, kad turėčiau išpildytą, o ne sudaužytą svajonę.

Kiekvienam žmogui patarčiau prieš einant į kariuomenę apgalvoti ar tikrai nori tarnauti kariuomenėje, ar įveiksi visus sunkumus, tiek fizinius, tiek psichologinius, o tik tada priimti tvirtą sprendimą.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

6 komentarai

  1. Dali.us 2010 rugsėjo 24 at 6:55

    Is tavo posto galima susidaryti ispudi… kad visa sita istorija yra tiesa ir tu pateisini nestatutini smurta kariuomeneje.

    O svajones gali suduzti ir per minute…

    P.S. is kolegu tarnavusiu sauktiniais pasakojimu susidariau ispudi.. kad kariuomeneje svarbiausios geros kepenys.. nes tokiu alkoholio kiekiu civiliokai nepakeltu.

  2. Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" 2010 rugsėjo 24 at 14:34

    Nežinau ar čia tiesa ar ne, aš ten nedalyvavau, tačiau nestatutinių santykių tikrai nepalaikau.

    Kalbant apie alkoholį, tai šauktiniai gal ir ragavo alkoholį, bet vėl gi tvirtinti negaliu, nes nebuvau šauktiniu. Savanorių pajėgose seniau tikrai daug gerdavo visi, tačiau jau keli metai, kai nebėra „pensininkų“ iš senų laikų, viskas pasitaisė į gerąją pusę. Jaunimas ne toks kaip „sukrioše seniai“, nors ir „pakelia“ daug 🙂

    Tarnyba yra tarnyba, o ne eilinis baliukas.

  3. buržujus 2010 rugsėjo 26 at 2:20

    Kaip kažkada man badei pirštu, jog „palaikau saviškius“, galiu dabar taip pat ir tau padaryti 🙂
    Tu pateisini smurtą kariuomenėje. O smurto nepakeliantis žmogus pagal tave – „nėra stiprus, tiek fiziškai, tiek psichologiškai“. Stiprūs žmonės irgi gali sugniužti, kai patiria smurtą, jei ką.

  4. Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" 2010 rugsėjo 26 at 10:44

    Aš nepateisinu smurto kariuomenėje ir niekada nepateisinau. Nereikia žmogaus mušti, kad galėtum teigti jog jis nėra stiprus fiziškai ar psichologiškai.

    Pvz.: Tarkim kelesdešimt kilometrų žygyje su pilna žygio ekipuote ir ginlu ištempia ne visi. Vadinasi psichologiškai arba fiziškai negali ištempti tokio krūvio.

    Kariuomenėje tikrai yra sunku ir nereikia galvoti, kad tarnyba lengva ir visi atsipūtę ilsisi.

    Grįžtant prie smurto, seniau būdavo „diedovščina“, bet ne dabar. Jei tariamas seržantas tikrai sumušė vaikinuką, tai jam ne vieta kariuomenėje. Už jo savivalę negalima spręsti apie visą kariuomenę.

  5. buržujus 2010 rugsėjo 28 at 6:52

    Niekas nesprendžia apie visą kariuomenę. Tačiau vaikino patirta situacija egzistuoja, tai reiškia, kad ir problema egzistuoja (o ne problema panaikinama, nes „visa kita kariuomenė ne tokia“).

    Tiesiog noriu pastebėti, kad tavo įraše labai trūko paskutinio sakinio iš komentaro. Nes visas įrašas švietė tuo, jog esi kardinaliai nusistatęs prieš „silpanavalį“ vaikiną, ir visiškai palaikai kariuomenės situaciją 🙂

  6. nerka 2011 kovo 28 at 18:57

    nera ten tos dedovcinos blemba jai ten pradeda vadams akis draskyt ir padeda y vieta tokius isisokelius kaip tas

Parašykite komentarą

Vardas *
El. pašto adresas *
Interneto puslapis