Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" » Pasidalink!

Sportiniai tracker’iai – reikia pagalbos pasirenkant!?

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Thu, 19 Jan 2012 15:25:12 +0000

Vakar, į savo mobilųjį telefona Samsung (GT-i5500) galaxy 5, nusprendžiau įsirašyti porą sportinių trackerių. Ši mintis kilo po pėsčiųjų žygio „Klaipėdos sukilėlių keliais“, kuriame teko tarpusavyje su draugais ginčytis dėl įveikto kilometražo atstumo ir stebėtis kaip žmonės sako vis skirtingus atstumus Kitam kartui jau turėsiu pats įsidiegęs tracker’į ir išmatuosiu atstumą pagal save. Na o dabar daug nerašant (nedaug ir žinau apie šias programas), noriu jūsų pagalbos patariant.

Taigi, pirmoji programa patekusi į mano telefoną, buvo „Sport Tracker“ iš www.sports-tracker.com puslapio. Iš pirmo žvilgsnio ji man pasirodė gan įdomi, jos valdymas labai paprastas ir elementarus tiek telefone, tiek internetinėje svetainėje, tačiau distancijos atstumo skaičiavimas pasirodė klaidinantis. Padarius trumpą ratą iki parduotvės, tracker’yje matyti kaip einant iki parduotuvės, buvo padaryta kilpa ten kur aš net nėjau. Įėjus į parduotuvę, nesupratau kas įvyko išviso, greičiausiai mobilus telefonas pametė ir po kiek laiko vėl pasigaudavo signalą, todėl vaikščiojimas po parduotuvę gavosi truputi nesuprantamas.

Antrasis pasirinkimas iš tracker’ių buvo „Endomondo“ programa iš www.endomondo.com puslapio. Šią programą parekomendavo brolis, nes jis pats naudoja ją bėgiojimui, tačiau ji puikiai tinka ir vaikščiojimui, bei kitoms sporto šakoms.

Ši programa savo valdimu telefone paprasta kaip ir pirmoji, tačiau puslapyje, bent jau man, patogesnė pirmoji minėta programa. Tačiau negėčiau nuvertinti šio tracker’io, kadangi jo maršrutas ir mano klaidžiojimas po parduotuvę yra tikslesnis ir realesnis pagal mano ėjimo kampus.

Kolkas daug nenagrinėjau šių dviejų programų, išbandžiau ar jos bent veikia su mano telefono aparatu, tačiau kokiame žygyje sujungsiu abu tracker’ius ir patikrinsiu labiau.

Gal kas esate bande šiuos du variantus, o gal turite kokį kitokį tracker’į ir galite parekomenduoti?

Atsitiktiniai įrašai:

BlogBarCamp #2 Kaune

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Tue, 26 Apr 2011 12:00:55 +0000

Nebūčiau blogeris, jei neprisidėčiau prie informacijos sklaidos, todėl pranešu, kad šį savaitgalį, daugelis blogerių, renkasi Kaune. Jei gerai pamenu, paskutinis blogerių susitikimas Kaune buvo 2009 sausio 31d., kurį organizavo Aistė Sinkevičiūtė.

Šį kartą susitikimą Kaune organizuoja naujai susikūrusi, kelių blogerių iniciatyva sukurtas blogeriams.lt projektas. Susitikimo oficialios dalies vieta parinkta HUB Kaunas, o neoficiali – vienoje iš Kauno kavinių

Pirmoji mintis buvo dalyvauti, tačiau susidubliavo renginių dienos ir teko atsisakyti. Kartais skuboti veiksmai ir sprendimai ne į naudą, kadangi žlunga mano kelionė į minėtą renginį ir daugiau šansų atsiranda sudalyvauti „BlogBarCamp #2„. Laiko dar yra, todėl kur sudalyvausiu tiksliai, dar nežinau

Panašūs įrašai

VII fortas jau atviras lankytojams!

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Tue, 19 Apr 2011 16:07:08 +0000

Dalinuosi naujiena, kuri man tikrai yra vertinga, manau ir jums. Prisiminimai iš tarnybos Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurių užsiėmimai vykdavo būtent šiame forte, beveik visą vasarą pradirbta statybų firmoje, kuri kaip tik ir įrenginėjo šį fortą…

Turime džiugią žinią Kauno tvirtovės mylėtojams – Kauno tvirtovės VII fortas atveria savo vartus bei duris lankytojams! Iki pilnaverčio muziejaus dar toli, tačiau jau dabar kiekvienas besidomintis gali aplankyti fortą kaip turistinį objektą. Šiuo metu dirbame penktadieniais bei savaitgaliais, lauksime jūsų nuo 10:30 iki 18 val. VII forto informaciniame centre, įrengtame kareivinių kairiajame sparne. Nuo vasaros bei turistinio sezono pradžios dirbsime beveik kiekvieną dieną (atsižvelgiant į jūsų susidomėjimą )

Ekskursinė programa sudaryta iš 45 min. trukmės kelionės po fortą, kurios metu išgirsite bei pamatysite daug įdomių dalykų Kareivinių salėse jau pradėjome rengti istorinę ekspoziciją. Bilietukai bus labai gražus, dėl to kažkiek mokami (bet tikrai nebrangūs – 6 Lt suaugusiam, 3 litai vaikui, 0 litų vaikučiui). Be to, kaip gerai žinoma kiekvienam muziejininkui – naujai atsidariusio muziejaus pirmasis tūkstantis bilietų nešą laimę visam gyvenimui!

Kartu su ekskursiniu aptarnavimu VII fortas yra parengęs keletą edukacinių programų, skirtų Lietuvos moksleiviams. Mūsų edukacija skirta tiems, kurie nesiruošia apsiriboti privalomu mokyklos žinių lygių, o siekia tikrojo pažinimo bei aukštos erudicijos. Jau siūlome šias programas:

1. Ginklo kelias: nuo titnago iki kulkosvaidžio. XIX — XX a. šaunamųjų ginklų istorija gyvai.

2. Pirmasis Pasaulinis karas Lietuvoje: per svetimų valstybių dvikovą savosios valstybės atkūrimo link.

3. Kauno miesto istorija jo žemėlapiuose: gimtojo miesto raida XVIII — XX amžiuose.

4. VII fortas — lietuviška tragedija: Žydų genocidas VII forte 1941 metais.

Ir jau kaip tai tapo įprasta mūsų forte, bus daug įdomių renginių – nuo Atvirų vartų dienos iki teatralizuotų karo istorijos festivalių, nuo sezoninių pratybų iki gimtadienių jūsų vaikams (ir anukams )

Pagarbiai,

Kauno tvirtovės VII forto įgula.

Atsitiktiniai įrašai:

Aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Thu, 07 Oct 2010 15:27:49 +0000

Nuotrauka: Zero Punctuation

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.

Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… – ramiu balsu pradėjau pokalbį.

Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“

Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.

Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.

Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.

Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.

Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.

Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų… Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.

Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, – su neslepiama panieka balse pasakė ji.

Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų – nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.

Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.

Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.

Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.

Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.

Ir staiga man toptelėjo galvon…. ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.

Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.

Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą… skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.

Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.

Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.

Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.

Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra… Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…

Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________

Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!

Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.

Didžiausios gyvenimo krizės nutinka tiem žmonėm, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sėkmės jie buvo. Tegul ši istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ką turime, kol to nepraradome.

Santuoka

Panašūs įrašai

104

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Thu, 09 Sep 2010 20:45:09 +0000

Panašūs įrašai

Blogerių susitikimas Panevėžyje vyks sodyboje!

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Wed, 04 Aug 2010 14:19:03 +0000

Sveiki, blogeriai. Šis įrašas daugiausiai tinkantis jums, kadangi tai blogerių susitikimas, kuris jau organizuojamas sėkmingai antrą kartą Panevėžyje.

„Blogerių susitikimas Panevėžyje 2010„ skirsis nuo praeitų metų susitikimo savo vieta, nors kaip ir normalu susitikti ne toje pačioje vietoje, tačiau šį kartą konferensijų sales ar kavines, pakeičia sodyba su pirtimi. Gan įdomu, originalu ir panašiau į susitikimą, o ne konferenciją. Paulius (šio susitikimo organizatorius) manau nusprendė teisingai pakeisdamas standartinę aplinką į gamtos apsuptą atmosferą. Man kaip gamtos mylėtojui šis variantas idealus ir skiriu 10 balų už šį sprendimą.

Be šio puikaus pastebėjimo turiu ir keletą klaustukų ???
* Aprašyme nėra nurodyto susitikimo laiko, kuris manau turėtų būti apie 11 valandą (čia rinkimasis tam tikroje vietoje mieste, kuri vėl gi nėra nustatyta, iš kurios bus pajudama link sodybos).
* Antras svarbus dalykas manau turėtų būti bent jau preliminari programa, o ne „Per dieną vyks įvairūs užsiėmimai, diskusijos, pokalbiai, o vakare bus afterparty“. Manau reikėtų plius – minus išskaidyti ir surašyti kokie yra tie užsiėmimai (tam tikri žaidimai, alaus gėrimas, naršymas internete ar dar kažkas), kokios bus diskusijos (bent jau kuria linkme kalbėsime: laisvalaikis, blogai, internetas).
* Prie kainos parašyta, kad turėsime nakvynės vietą ir truputi maisto (įskaičiuotą į bendra kainą), tačiau klaustukai nepabėga iš galvos. O ar reikės pasiimti kokį miegmaišį ar pledą, o gal bus jau ten patalynė? Maistas – manau reikėtų informuoti ar viską pirksim bendrai susitikę ar kiekvienas savo atsiveža (galvočiau, kad geriasias variantas būtų susitikus viską pirkti bendrai)?
* Na ir paskutinis iškilęs klausimas buvo reklama, kurią jau kaip ir isprendė šiandiena, nes besiregistruojančių į „BSP 2010″ nėra tiek ir daug. Tad nuo savęs kviečiu visus naujus ir senus blogerius registruotis į „BSP 2010″ ir susitikti, susipažinti, bei gerai praleisti laiką sodyboje.

Blogerių susitikimas Panevėžyje jau rugpjūčio 14 – 15 dienomis!

Panašūs įrašai

Dėl mažesnių kuro kainų, norima sužlugdyti „Statoil“ degalinių tinklą

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Tue, 27 Jul 2010 09:26:49 +0000

Sveiki, blogo skaitytojai.

Šiandiena trumpai apie kurą ir jo brangią kainą už litrą. Ryte atsidaręs el. paštą, radau laišką, kurį atsiuntė, o tiksliau persiuntė viena pažystama. Laiško pavadinimas buvo „Visiems vairuotojams. Geras sumanymas„. Pagalvojau, kad reikia perskaityti, nors pastaruoju metu mažokai pats vairuoju.

Pradedant skaityti laišką supratau apie ką eina kalba ir ko siekiama. Perskaičius truputi daugiau supratau kurių degalinių tinklą norima sužlugdyti, nes juk jis šiuo metu Lietuvoje geriausiai „stovi“ !? Kad suprastumėte apie ką aš kalbu, įkeliu ir laiško ištraukos kopiją, prisidėdamas prie jame esančio prašymo išplatinti dešimčiai žmonių (čia jį kelis kart daugiau perskaitis nei siuntinėčiau).

[... Visiems vairuotojams. Geras sumanymas

Perskaityk iki galo!

Degalų kainos stiebiasi aukštyn. Dar truputis,- ir pasieks ~4,5 LTL už litrą, o paskui gal ir dar daugiau. Sekantis pasiūlymas turi daug daugiau prasmės, nei kampanijos „nepirk degalų šiandien“, pravestos prieš keletą mėnesių. Degalų gamintojai tik juokėsi, nes žinojo, kad netęsime akcijos nepirkdami kuro visiškai tuo tik kenkdami sau. Tai kenksmingiau mums, nei kelia problemų jiems. Mąstant apie tą sumanymą, gimė įdėja, kuri gali atnešti realią naudą. Perskaityk, prašau ir prisijunk!

Degalų įmonės ir OPEC šalys vis mano, kad litro kuro kaina yra žema. Todėl turime imtis radikalių veiksmų, siekdami pamokyti juos, kad tai perkantieji, o ne parduodantieji, kontroliuoją rinką. Kai kainos auga kiekvieną dieną, mes, vartotojai, turim imtis veiksmo. Vienintelis būdas, kad pamatytume, kaip kuro kainos krenta žemyn, yra kažkieno piniginės turinio sumažinimas neperkant jo kuro. Ir galime tai padaryti IŠVENGDAMI nepatogumų.

Štai sumanymas:

Iki metų pabaigos NEPERKAME JOKIŲ DEGALŲ iš dviejų didžiausių kuro įmonių: BP(Statoil) ir STATOIL. Jei jie neparduos kuro, bus priversti sumažinti kainą, jei sumažins kainą, kitos įmonės bus priverstos pasielgti taip pat. Bet, kad pasiekti efektą, reikia, kad šios įmonės netektų milijonų klientų. Priešingai nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tai visai lengvai pasiekiama. Skaityk toliau ir sužinosi ,kaip pasieksime milijonus. ...]

Tai ar prisidedate prie Statoil degalinių tinklo žlugdymo dėl mažesnių kuro kainų visose degalinėse? O gal jums patinka mokėti ir permokėti daugiau nei reikia?

Panašūs įrašai

Birželio 30-ąją kviečiame į “Social Media Day Kaunas 2010″

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Fri, 25 Jun 2010 15:43:45 +0000

Vienas didžiausių informacijos šaltinių apie “social media” internete Mashable.com birželio 30-ąją skelbia kasmetine “Socialinės Medijos Diena”, kuriai paminėti visame pasaulyje organizuojami atskiri renginiai-susitikimai su vietine auditorija, kuri domisi “social media” temomis.

Šia proga PDFONTOUR, prisidėdama prie socialinės medijos populiarinimo Lietuvoje, Kaune taip pat organizuoja socialinės medijos dienos renginį arba “Social Media Day” į kurią kviečiami visi neabejingi socialinės žiniasklaidos, naujovių mieste šalininkai ir visi iniciatyvūs žmonės, kurie trečiadienio vakarą turi galimybę nors trumpam ištrūkti iš kasdienių rūpesčių ir su bendraminčiais pasidomėti tuo, kas artimiausią penkmetį mus sups vis labiau.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstantis tokio pobūdžio renginys skiriamas diskusijai apie social media pritaikymą kasdieniame miestiečių gyvenime, demokratijos buvimą-nebuvimą joje. Renginio metu bandysime išsiaiškinti, ko socialinėje medijoje daugiau – mėšlo ar demokratijos. Preliminarią renginio programą pateikiame žemiau (registracija į renginį).

Renginio programa

18:30 – 19:00 Neformali pradžia, susipažinimas, lengvas pašnekesys tarp besirenkančių dalyvių

19:00 – 19:30 Pranešimas „Socialinės medijos integracija į kasdienį gyvenimą“ (Komunikacija Facebook’e pranešimas)

19:30 – 20:00 “Social media: daugiau mėšlo ar daugiau demokratijos?” (Linas Šimonis)

20:00 – 20:30 Bunda.lt pranešimas

20:30 – 23:00 Atviro pobūdžio diskusija ir pašnekesiai tarp dalyvių

P.S. Atsiradus naujiems pranešėjams renginio programa gali šiek tiek kisti. Jei atsiras norinčių pasisakyti atskiru pranešimu, prašome pranešti info [eee] pdfontour.com

Registraciją į renginį ir daugiau informacijos rasite EVENTBRITE tarnyboje.

Atsitiktiniai įrašai:

GPS navigatorius „Garmin Dakota 20″

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Fri, 07 May 2010 17:56:19 +0000

Sveiki tinklaračio skaitytojai. Trumpai apie ši įrašą, kuris tikrai nebus ilgas, kadangi daugiau tikslumo, o ne blevyzgavojimo yra naudingiau. Beje tai tikrai nėra reklama, o tik mano naujas būsimas daikčiukas

Pristatau jums „Garmin“ produkcijos GPS navigatorių „Garmin Dakota 20″. Šis mielas, mažas navigatorius telpantis į delną yra atsparus dulkėms, smūgiams, purvui, vandeniui, turi integruotą viso pasaulio bazinį žemėlapį su reljefo atvaizdavimu, o saulėta dieną pakreipus ekraną šonų viskas puikiai matosi – išbandžiau pats šiandiena. Dakota 20 valdymas labai paprastas, kalba lietuviškų, tereikia tik spaudinėti ikonėles jutimui jautriame ekrane.

Kalbant apie ikonėles šiame navigatoriuje yra viena man reikalinga funkcija, tėl kurios ir pirksiu šį mažyli navigatorių, tai Geocaching.com sleptuvės. Na aišku ne tik dėl šios funkcijos, tačiau apsisprendimą tikrai lėmė didelį pasirenkant šį modelį. Žemiau pateiktoje nuotraukoje matosi mygtukas, o apie Geocaching.com sleptuves galite pasidomėti jų svetainėje.

Gal kas turite šį „Garmin“ produkcijos „Dakota 20“ navigatorių? Įdomu būtų išgirsti atsiliepimus apie jį.

Panašūs įrašai

Prieš valgant uogas, nusiplauk!

Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas" — Thu, 29 Apr 2010 03:34:18 +0000

Perskaičiau visai įdomų straipsnį, kad prieš valgant uogas, jas vertėtų nusiplauti, kadangi jei prieš valgydami jų nenuplausite, sėkmingai suvalgysite šiek tiek daugiau nei vien tik uogą. Žinoma, tai nereiškia, jog visi tokie maisto „priedai“ yra žalingi, tačiau kai kuriais atvejais jų tikrai norėtųsi išvengti.

Valgant neplautas uogas ir daržoves tiesiai iš lysvės susveikatą gerinančiomis medžiagomis galima gauti ir sveikatą žalojančių kirminų, bakterijų, pirmuonių. Valgant neplautas uogas ir daržoves taip pat galima užsikrėsti bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis (bakterine dizenterija, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, vidurių šiltine, hepatitu A ir kt.), pirmuonių sukeltomis ligomis (toksoplazmoze, liambliaze, kriptosporidiaze, amebiaze, balantidiaze ir kt.).

Toliau talpinu viena video filmuką su pavyzdžiu, kad tikrai reikia nusiplauti valgomas uogas.

Dar skaičiau, kad didžiausias pavojus – jei daržas, kuriame auginamos daržovės ir vaisiai, tręšiamas žmonių išmatomis ar laistomas vandeniu iš atvirų vandens telkinių. Užkratą platina ir šunys, katės, vabaliukai, musės. Pirmasis požymis, išduodantis, kad su neplautomis uogomis ar daržovėmis į organizmą pateko žarnyno bakterinių ligų sukėlėjų arba žarnyno pirmuonių, – viduriavimas.

Tad nepamirštame prieš valgant visuomet nusiplauti rankas, taip pat pasinaudojus tualetu, po darbo darže, sode ar gėlyne