Padarykime prielaidą:
Aš – piktas ir bjaurus, blogas žmogus, sėdžiu tamsiame bunkeryje ir ruošiu pasauliui niekšybę. Išplatinau po visą pasaulį žaidimą (Pokemon Go), kurį žaidžia milijonai žmonių visame pasaulyje.
Anksčiau aš tiesiog sekiau pasaulį iš savo kompiuterių. Tačiau man reikėjo į gatvę, į dušą, į sauną. Ten, kur anksčiau niekada nestovėjo kompiuteriai.
Man buvo būtina žinoti padėtį kažkokiame taške Žemėje arba tam tikrame regione, arba mieste, gatvėje. Ne šiaip per palydovą arba kartą metuose, o kasdien, kas valandą, kiekvieną minutę – čia ir dabar.
Aš aktyvuoju savus pokemonus ir įmetu užduotį šiame regione. Tūkstančiai žmonių išeina į gatves ir ieško to, ką aš išmėčiau žemėlapyje.
Filmuoja viską, ko man reikia. Ir kur man reikia.
Aš renku informaciją apie jų judėjimą, vizualią, audio, navigacinę, laiko. Kas, kada ir kur, šalia ko ir kaip pagavo tą ar kitą pokemoną.
Iš esmės aš galiu prašniukštinėti bet kokį regiono kvadratą, ir pagal naudotojų reakciją suprasti – kur uždara zona, blogas priėmimas ar dar kažkas.
Be to, aš galiu kurti tinklo taškus šifruotos informacijos keitimuisi, perduoti užkoduotą ir t.t.
Tikrovėje aš valdau žmonių judėjimą, versdamas juos judėti su jų išmaniaisiais telefonais ir jų procesorių galiomis ten, kur man reikalinga.
Aš turiu pilną informaciją apie išmaniųjų savininkus ir informaciją apie jų judėjimą.
Anksčiau aš žinojau apie jų judėjimą, o dabar aš netgi galiu nurodyti kur jiems eiti.
Mano dispozicijoje yra karininkų, ypač įdomių man žmonių, VIP ir t.t., kuriuos aš irgi galiu sekti savo žaidimu, duomenų bazė.
Jeigu karininkas ne tiek kvailas, tai jis vis tiek turi arba vaikų arba kvailutę žmoną. Kuri kaip ir daugelis – gaudo pokemonus.
Pasinaudodamas vidinėmis išmaniųjų telefonų galimybėmis, aš laisvai galiu kurti žemėlapius realiu laiku. Ir skanuoti erdvę aplink.
Maža to. Kiekvienas pokemonų gaudytojas – potencialus ginklo taikytojas tame tarpe ir MNG.
Tęsiu toliau…
Aš lėlininkas vienos Kontoros ofise.
Aš išplatinau vieną žaidimą, turiu du žaidėjus.
Jie žaidžia reguliariai, aš stebiu juos savo monitoriuje kaip jie gaudo pokemonus tam tikrose vietose. Turiu žemėlapį ir ten viskas sužymėta.
Aš žinau jų kelionių maršrutus nuo namų iki darbo, iki vasarnamio, iki visko ir visur. Žinodamas maršrutą – aš galiu juos nukreipti ar priversti gaudyti pokemonus bet kurioje maršruto atkarpoje, nurodydamas nukreipti kamerą reikalinga man kryptimi, pavyzdžiui fiksuodamas ginklų gamyklas, branduolines saugyklas, slaptus ar draudžiamus prisiartinti objektus.
Nukreipdamas šiuo maršrutu ir šiais taškais dešimtis gaudytojų – aš turiu nuolatinį realų vaizdą ir mane dominančio objekto ar subjekto informacinį antspaudą. Pokemonas jėga, apie kurią niekas nenutuokia.
Pagaunate?
Slaptas povandeninis laivas keliauja į slaptą reisą, maršrutas nežinomas. Laive vienas balvomonas, kuris gaudė pokemonus su savo išmaniuoju savoje bazėje.
Nustatyti jį lengva. Pašniukštinėjai tinkle ir radai kariūną, kuris giriasi tarnyba labai slaptame laive ir gaudo pokemonus.
Laivas išeina į reisą, balvomonas išjungtas iš eterio. Praėjus dviem savaitėm, balvomonas pradeda gaudyti pokemonus už 3000 km, nedideliame uostamiestyje, kuriame palydovas neaptiko nieko ypatingo. O žvalgyba ten patekti negali arba dar nespėjo. Bet aš jau žinau – laivas čia.
Aš žinau bazę ir žinau galutinį maršrutą. Po kurio laiko signalas dingsta. Reiškia laivas plaukia atgal į bazę. Bet aš jau žinau maršrutą, kur jos reikia laukti. Jeigu reikia – aktyvuoju signalą. Ir nukreipiu torpedą į reikalingą man signalą. Bum!…
Kita situacija. Aš išsiuntinėjau distancinio valdymo sprogmenis, įlituotus į tokią medžiagą, kurios negalima praskanuoti muitinėje. Arba atvežtus ne per ją.
Sakykime, sprogmuo konteineryje su televizoriais, kurie kaip krovinys keliauja iš Azijos į Londoną. Uoste pakanka nukreipti pokemonų gaudytoją į uosto rajoną ir aktyvuoti telefono skambutį iš jo sumaniojo telefono į distancinį sprogmens įtaisą. Bum!
Trečia situacija. Man reikalinga susekti svarbią personą. Anksčiau būdavo siunčiamas išorinis stebėtojas. Dabar pakanka turėti VIP apsaugoje tik vieną balvomoną, gaudantį pokemonus. Pokemonai padarys visa kita.
Tokių situacijų begalė. Dabar apie svarbiausią.
Pačioje papildytos realybės technologijoje nėra nieko blogo. Tai puikus sumanymas-pramoga, jeigu ne vienas „BET“. Bet kuri puiki technologija – visada bus panaudota ne vien pagal tiesioginę paskirtį. Pastebėti tą sunku, na nebent pagal įkyrią reklamą ar agresyvų produkto brukimą, kuris natūraliomis sąlygomis nebūtų tapęs tokiu populiariu.
Nė viena komercinė firma, nei vienas kūrėjas, neskaitant keleto stambiausių gigantų ar spec-tarnybų, nesugebėtų patraukti tokio agresyvaus marketingo visame pasaulyje.
Tuo labiau, tokia firma kaip Pokemon ar partneris – Nintendo.
Tačiau jis – akivaizdus.
Ir už viso to stūmimo, kaip ir tada, už Facebook ir jo neregėtos sėkmės beveik bankrutuojant kompanijai – stovi kažkokia galia.
Tai dar ne viskas. Pareiškiu:
Turėdamas galimybę sekti planetą iš palydovų, stacionarių kompiuterių, mobiliųjų telefonų įrangos, o dabar dar ir turėdamas galimybę nukreipti juos į reikalingas vietas – aš praktiškai kontroliuoju pasaulį.
Tas kas turi prieigą prie google bazės, Pokemon bazės, Facebook bazės, Instagram bazės, Votsap bazės – praktiškai mato ir girdi visą PASAULĮ.
Eiliniam gyventojui į tai nusispjaut nuo aukšto bokšto ir tai jam nerimo nekelia, atvirkščiai – malonumas ir pasididžiavimas tuo, kad jis kažkam dar įdomus ir t..t Tačiau tam tikroms šalims ir tarnyboms aš rekomenduoju susimąstyti.
Reikalingu momentu, žaisliukai nustos buvę žaislais ir taps taikymo sistemomis, sprogmenų aktyvatoriais, signalų koduotojais ir dekoderiais ar/ir operacijų vadovais.
Dar kai kas…
Pagrindinės tokios sistemos funkcijos dar neaktyvuotos. Ir jei bus praleistas laikas – sistema bus papildoma moduliais, įskaitant aktyvius, net iki taškinių smūgių taikymo sistemų, kompiuterinių tinklų nulaužimo ir panašiai. Gaudote pokemoną serverinėje? Arba stambios kompanijos ofise? Sveikinu!
Jūsų sistemai tai dabar blogiau, nei jums pačiam venerinė liga.
Ir žinote kodėl?
Todėl, kad aš piktas ir bjaurus tamsos Valdovas, žinau tiksliai, kad pokemonų gaudytojas dabar styro, pavyzdžiui „Gazpromo“ ofise. Ir reikalingu momentu, aš tiesiog aktyvuosiu telefono kamerą, jo mikrofoną ir nuskaitysiu bet kurią informaciją.
O jeigu jos nėra – aš priversiu pakelti užpakalį, padaryti keletą žingsnių iki man reikalingų durų ir pagauti pokemoną. Ir dar. Puiki vyruko biografija. Tai oficialus projekto šefas. Formalus. Tačiau net formalumuose – žvalgybos spindesys. O joje, kaip sakoma – buvusių nebūna.
O čia – pati kontora-priedanga.
Gaila žinoma, kad jie pasinaudojo Pokemonais, kurie čia visiškai ne prie ko. Tačiau visi kiti – vėžliukai Nindzės, Candy Crush, Pikti Paukščiai, turbūt nėjo į kontaktą…
Autorius nežinomas
