Jei ne auksinės vasaros,
Ne mėlynos vosilkos,
Nebūtum mes atėję čia,
Kur slenka dienos pilkos.

Taip tyliai slenka vasaros,
Pražydę gėlės vysta.
Mes tyliai šluostom ašaras,
Palaidoję jaunystę.

Paliksime tas kryžkeles
Ir viską, ką turėjom –
Jaunystę, juoką, ašaras
Ir tą, kurią mylėjom.

Išeisiu vieną vakarą
Ir jau daugiau negrįšiu.
Žydės vosilkos mėlynai,
Bet jų nebematysiu.

Iš CD „Už Laisvę, Tėvynę ir Tave: Gražiausios Lietuvos partizanų dainos“ (2007)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *