„Instagram“ nuotraukų dalinimosi programėlė

Nelabai mėgstu rašyti tiek apie kompiuterines, tiek apie mobiliasias programas, tačiau šia mobiliąja „Android“ įrenginių naudotojams skirta programėle norėčiau pasidalinti su tais, kurie mėgsta dalintis savo nuotraukomis su kitais asmenimis. Tai labai paprasta, elementari ir turinti įvairių funkcijų „Instagram“ programėlė.

Nuo to laiko kai „Instagram“ programėlė pasirodė Android platformoje (kiek teko domėtis apie 2012 m. balandžio mėnesį) apie ją kalbama labai daug, nors aš pats sužinojau apie ją neperseniausiai. Ši programėlė yra kaip socialinis tinklapis, kaip nuotraukų bankas.

Pagrindinė „Instagram“ funkcija – keitimasis nuotraukomis su kitais programėlės naudotojais. Be to, „Instagram“ leidžia iš telefono vaizdo kameros įkelti į nuotrauką specialiųjų efektų, kurie nuotrauką padaro visiškai kitokią. Nuotraukos gaunasi labai panašios į retro stilių. Nors „Instagram“ neturi internetinės versijos, visgi nuotraukas galima kelti į socialinius tinklus. Asmeniškai esu susikonfiguravęs Facebook ir Twitter socialinius tinklus.

Ar verta ją naudoti? Sunku atsakyti. Man patinka dalintis nuotraukomis, todėl tai vienas iš daugelio mano išraiškos būsenų, kurioje galiu save išreikšti realiu laiku nufotografavęs ir įkėlęs nuotrauką kelių mygtukų paspaudimu. Jums belieka pabandyti šią programėlę, o ar patiks ar ne – jūsų sprendimas.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Bardų festivalis „Akacijų alėja“

Daug kartu girdėtas, daug kartų apkalbėtas bardų festivalis „Akacijų alėja“ jau liepos 7 dieną. Nuo to laiko kai sužinojau apie šį bardų festivalį, vis planuodavau sudalyvau, tačiau rasdavau pasiteisinimų ir kitokių renginių tuo pat metu. Šiais metais planuoju tikrai sudalyvauti. Kiek galima praleidinėti visų išgirtą dainuojamosios poezijos renginį.

Ilgąjį savaitgali žadu pradėti nuo pėsčiųjų žygio „Dzūkų kovų keliais 2012“, per vieną dieną prasieiti lengvai 40 km maršrutą po vaizdingus Dzūkijos kraštus, o jau sekančia dieną, gal net ir nueiti nuo Kauno iki Kulautuvos pėsčiomis, ir atsipalaiduoti su dainuojamaja poezija 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Valstybės dienai paminėti skirtas 40 km pėsčiųjų žygis „Dzūkų kovų keliais 2012“

Vasaros metas – gausybės žygių Lietuvoje metas. Vienas iš daugelio pėsčiųjų žygių Lietuvoje vyks liepos 6 dieną, kuris skirtas Valstybės dienai paminėti. Žygio atstumas 40 kilometrų (atstumas į mažesnius etapus neskirstomas), per kuriuos praeisime Merkinę, Nedzingę, Perloją, Senąją Varėną ir Varėną.

Vis dėl to aš pats žadu dalyvauti, nors abejonių, „kišamų pagalių“ buvo, vienas iš jų – tuo pačiu metu suorganizuotas „Seržantų klubo“ kasmetinis plaukimas valtimis – baidarėmis. Gaila, tačiau teks praleisti, mano kojos nori vaikščioti. Draugai ir žygeiviai, susitiksime žygyje. Žadu atvykti iš vakaro (liepos 5 dieną), tad jei nuspręsite prisijungti, kontaktuokite 🙂

Informacinis puslapis | Spausti čia.

Facebook event’as | Spausti čia.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Andriaus Juozulevičiaus Photography

Startuoja mano naujas projektas socialiniame tinkle Facebook – Andriaus Juozulevičiaus Photography. Nuo šiol nusprendžiau savo nuotraukomis dalintis vienoje vietoje, neišmėtant per daugelį socialinio tinklapio puslapių. Manau šis variantas bus patogesnis visiems, tiek man, tiek jums. Turiu atkreipti dėmesį į tai, kad nuotraukos bus rinktinės mano akiai, tad jūsų nuomonės visad bus laukiamos 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais 2012“

Birželio 16d. Medininkuose vyko pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais“, kuris buvo skiriamas atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis, pirmosios 1940-ųjų metų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, žuvusio pasienio policijos Alytaus baro Ūtos pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko 72-ąsias žūties metines bei įamžinti istorinių įvykių pasienyje tęstinumą.

Šis žygis vyko pirmą kartą, tačiau dalyvių skaičius pranoko visas abejones ir nerimus. Pasirinkau didžiausią galimą eiti atstumą – 32 km, tačiau atvykus į renginį, sužinojau, kad trasos buvo prailgintos ir diplome bus rašoma realus nueitas atstumas. Viso praėjome 36 km. „Track“ skaičiavimo programos susietos su palydovais parodė tą patį atstumą.

Trumpai tariant prasivaikščiojome ir linksmai praleidome šeštadienio saulėtą dieną 😉

Savo nuotraukas patalpinau į „Pėsčiųjų žygių asociacijos“ puslapį socialiniame tinkle Facebook.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Kauniečio nepagąsdinsi – jis pats sau autoritetas

Duobių gausa išgarsintas miestas, pasižymintis itin puikiu skoniu socialinėms reklamoms iš operos „ir Kaune  gyventi galima“, populiariausias tarp mados ekspertų dėl išskirtinių šventinių ir kasdieninių aprangų įvairovės bei ne retai piktu žodžiu minimas mylimų kaimynų, amžinų konkurentų iš Portugalijos.

Taip, tai Kaunas . Kaip kauniečiui „Nike“, taip ir Kaunui Lietuva  jau seniai priklijavo firminę, vienetinę etiketę. Ir, manau, visai ne dėl to, kad tik čia duobės tvarkomos užpilant rudeniniais lapas, o Kalėdų eglutė – iš butelių.

Kiekvieno akys mato skirtingai. Taip apie Kauną atsiliepia tie, kurie niekada nebuvo kauniečiais, o gal net čia niekada nesilankė. Variantas panašus, kaip apie vaikų auginimą daugiausiai aiškina tos, kurios pačios niekada negimdžiusios, o apie lieknėjimą – niekada neturėję antsvorio.

Čia gimiau ir užaugau. Galiu drąsiai teigti: Kaunas – vieningiausias miestas. Parduotuvėje visada (gal ne visada maloniai), bet pasisveikinama lietuviškai, o stotelėje visada gali pasiteirauti, koks autobusas kuria kryptimi važiuoja nesibaimindamas, kad į kuprinę neįsimetei lenkų ar rusų žodynėlio.

Dažnų apkalbų sulaukiame dėl aprangos. Mes, kauniečiai, ne retai „šokame“  į laisvo stiliaus rūbus, bet tai nereiškia, kad į geriausią Lietuvoje muzikinį teatrą (vienintelis toks lankomas ir nešantis pelną visoje Lietuvoje) atkulniuojame apsirengę taip pat. Beje, ir „Maximos“ pardavėjai dirba ne su trijuosčiais sportiniais kostiumais. Kaunietis elgiasi laisvai ir negalvoja kas ką apie jį pagalvos. Galbūt todėl „Mados  reido“ kūrybinė grupė laidas filmuoja ten, kur laisvalaikis siejamas su pompastika bei kiek juokingais tarp grindinio trinkelių stringančiais „Louboutin‘ais“. Šaunu, vadinasi žino, kad ant kauniečio „batono geriau netrupint“.

Akis už akį. Kaunietis už kaunietį. Savo miestą visada palaikėme ir palaikysime. Kad ir tie patys, didelį susižavėjimą sukėlę „Chorų karai“. Nesvarbu, kas buvo Kauno  generolai – niekada jų neišmetėme, neatsisakėme, nenuvertinome, todėl kėlėme aukso taures. Apie „Žalgirį“ neverta net kalbėti – į areną suplūsta tiek žmonių, kiek geba tilpti, o tarp jų gretų nerasi nė vieno, kuris išduotų savąją komandą ir palaikytų priešininkus. Nesiplėsiu. Kur Kaunas – ten vienybė.

Kaunas – nuostabiausias miestas, žalias (ne betono džiunglės), į darbą nuvažiuoji greitai, mat nėra kamščių. Žmonės čia geri, merginos – gražiausios, vaikinai – sportiškiausi. Už savo miestą stojame krūtine, todėl daug kam nepatinkame, jog esame geriausi. Ne žodžiais, o darbais mes miestą mylime. Meskit blogas nuostatas apie Kauną. Nepavydėkit. Vis tiek manote kitaip? Velniop. Kauniečio nepagąsdinsi, jis pats sau autoritetas.

Perpublikuota: delfi.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Tradicinis pėsčiųjų žygis „Radvilų keliais 2012“

Šis žygis man jau 5-asis, kitaip dar vadinamas sidabrinis žygis. Per visą šio žygio gyvavimo laikotarpį tai jau buvo dvyliktasis žygis, tačiau asmeninę įskaitą pagerinti sutrukdė per vėlai pradėta žygiavimo karjera, teko praleisti kelis metus nedalyvaujant šiame žygyje, tačiau sidabrinį statusą jau pasiekiau ir turiu.

Formalus straipsnis apie šį žygį:

Savaitgalį, birželio 2–3 d., Jonavoje vyko tradicinis pėsčiųjų žygis „Radvilų keliais“. Nepaisant per žygio atidarymą nulijusio lietaus, žygis sulaukė nemenko dalyvių būrio: pirmą žygio dieną startavo 350, o antrą – 330 dalyvių. Visi pradėję žygį jį sėkmingai ir baigė.

Tarp žygio trasų, kurios šiemet vingiavo Jonavos rajono Ruklos seniūnijos ir Gaižiūnų poligono apylinkėmis, populiariausia buvo 22 km trasa (tokį atstumą reikėjo nueiti kiekvieną iš dviejų žygio dienų), ją pasirinko apie 160 žygeiviai. Antra pagal populiarumą buvo „šeimyninė“ 12 km trasa, kurią išbandė daugiau nei 70 žygeivių.

Be šių maršrutų, žygio dalyviai galėjo rinktis ir ekstremalesnius maršrutus, kiekvieną dieną įveikdami po 32 ar 42 km.
Jauniausiam šiųmetinio žygio dalyviui – 1,2 metai, jis keliavo kartu su savo šeima. Vyriausias žygeivis – jau trečią kartą renginyje dalyvaujantis 82 metų marijampolietis Jonas Burokas.

Šiųmetinis žygis skiriamas Boguslavui I Radvilai atminti. Pagrindinis renginio organizatorius – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.

Žygio nuotraukas rasite paspaudę šią nuorodą.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn