Lietuvos kariuomenės orientavimosi čempionatas

Vakar sudalyvavau Lietuvos kariuomenės orientavimosi sporto čempionate. Orientaciniame sporte dalyvauju antrą ar trečią kartą, tačiau kariuomenės čempionate dalyvavau pirmą kartą. Manau tai nepaskutinis mano kartas, nes įspūdį paliko gerą.

93 dalyvaujančių kariškių, kurios dalis buvo orientacininkai, užėmiau garbingą 28 vietą. Rezultatu esu patenkintas, žinau, kad galėjau ir geriau, todėl kitais metais dalyvausiu vėl ir pasistenkgsiu pagerinti šį rezultatą 🙂

Taigi, kontrolinių punktų buvo viso 13, o 6.7 km trasą įveikiau per 1:14:33 val..

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

2012 04 20 – 22 Žygis „Kęstučio apygardos partizanų takais“ kartu su aktyvaus laisvalaikio grupe Ž999

Praėjusį savaitgalį kartu su aktyvaus laisvalaikio grupe „Ž999“ sudalyvavome orientaciniame pėsčiųjų žygyje „Kęstučio apygardos partizanų takais“. Savaitgalis buvo stipriai, audringai, šlapiai, sočiai ir dar velniai žino kaip nusisękes, tačiau ilgai pasistengsiu neišsiplėsti, nes daugeliui ilgi, kelių puslapių straipsniai neįdomus ir jūs jo tikrai neskaitysite 🙂

Viskas pirmiausia prasidėjo nuo to, kad aktyvaus laisvalaikio grupės socialinio tinko Facebook puslapyje, buvo paskelbtas šis renginys su kvietimu dalyvauti. Prisiminus praėjusių metų „Dainavos apygardos partizanų takais“ renginį, nekilo jokių abejonių jame nedalyvauti. Bendraminčiams taipogi, greitai subūrėme savo „Ž999“ komandą.

Buvo truputi diskusijų dėl važiavimo dienos, penktadienis ar šeštadienis, tačiau po keletos dvejonių ir pasitarimų, nusprendėme vykti anksčiau, iš penktadienio vakaro. Juk norisi šeštadienio rytą pamiegoti ilgiau.

Nuvažiavome vėlokai, apie vienuoliktą valandą, tačiau greitai radome sau kampelį permiegojimui Eržvilko mokyklos sporto salėje. Prie visa to dar ir sumastėme susiorganizuoti storus sportinius čiužinius, ant kurių ilsėjomės visą savaitgalį.

Nors nuvykom ir vėlokai nei kiti dalyviai, tačiau dar sumastėm pasidaryti keletą atrakcijų prieš ramų miegą. Pirmiausia darėm „sūrį“ su atsineštais čiužiniais (panelė kuri gulėjo po jais, sakė, kad tai minkščiausias jos sūris),  vėliau sekė boulingas, kurio kėglius atstojo mūsų komandos ir kitų dalyvių žygio batai, o boulingo rutulį atstojo 2l Coca Cola butelis. Po smagaus boulingo pažaidimo, iš surinktų batų nusprendėme pasidaryti mini krepšinio treniruotę ir sumesti, bei užstrigdinti juos visus krepšyje. Jie taip ir pragulėjo saugiai visą naktį nepaliesti. Gal ir gerai, nes naktį buvo šioks toks incidentas, kai vienas per daug pergėręs vaikinukas, nors pagal vėliau laidytas replikas jau visas vyras, sumąstė ant sporto salės sienos nusišlapinti, neatsargiai nukristi, susižaloti veidą ir su savo drabužiais išvalyti ką pridarė. Gal tai bus jam šiokia tokia pamoka, bet sporto salėje miegojusiems kitiems dalyviams rytas jau buvo nebemielas, nes viskas įvyko tarp 5 – 6 valandų. Dar spėjau nusnausti keletą saldžių, trumpų posmų, tačiau miego trūko.

Ryte sulaukėme dar keletos komandos dalyvių atvykimo, sudalyvavome žygio atidarymo iškilmingoje ceremonijoje ir tradiciškai paskutiniai išjudėjome į 20 km atstumo dieninę trasą.

Sėkmingai įveikėme visus tris mums paskirtus punktus, aplenkėme daugelį žygeivių, nors visiškai neskubėjome ir to nenorėjome, pasibuvome partizanų atminimo lankytinuose objektuose ir vietose, apėjome įvairių vietovių, tiek miškų, tiek laukų. Žodžiu dieninis etapas buvo nusisekęs kaip būtent šiam žygiui skirta dalis.

Prie dieninio etapo pridursiu, kad vartojant ne tik vandenį, kaitinant saulei, pradeda sausėti burna, o kai pasibaigia vandens atsargos jų reikia ieškoti 🙂 Viena išeitis vietiniai gyventojai, jai jų aišku aplinkui galima rasti. Vieną gyvenvietę mes radome, ir kaip galėjome pagalvoti, buvome sutikti svetingai. Ne vaišėmis ir midumi, tačiau gaiviu, gėlu vandenėliu iš močiutės sodybos. Aukščiau patalpinau nuotrauką ne veltui. Močiutė mums užsiminė, kad jos artimieji nepatikės, jos jos sodyboje lankiesi tiek gražaus jaunimo. Na taip mes gražūs – nesiginčysime, todėl nusprendėme nusifotografuoti ir nuotrauką jei atsiųsti paštu atminimui. Pažadą ištesėsime.

Nepamiršiu ir po sėkmingai įveikto žygio, net nenuėjus užsiregistruoti, kad jau parėjom, apsilankėme vietinėje Eržvilko miestelio parduotuvėlėje – bare, kuriame praleidome apie pora valandėlių. Vietiniai žmonės pasirodo svetingi. Parduotuvės pardavėja nuo pat pradžių susipažino su mumis, mes jai papasakojome kas mes tokie ir ką čia per kilometrus sukame, dalyvaujame, o jis mus nustebino sekmadieniniais pietumis. Ne už dyką, bet ir ne už didelius pinigus. Sekmadienio pietums, mums buvo suorganizuotas 12 litrų, Jurbarko kraštui būdingas, tikras kūgelis. Turiu omenyje tikrą kūgelį, o ne tokį kaip namie kepamas plokštainis vadinamas kūgeliu. Žinot kiek jis mums atsiejo berods dvylikai žmonių ir dar pavaišinta keli atsitiktiniai žygeiviai? Ogi 55 lietuviški pinigai 🙂

Na ir grįžtant prie ten kur ir prasidėjo savaitgalis – „Partizanų takais“ žygio, vertėtų paminėti ir naktinį etapą, į kurį mes dar sugebėjome išeiti ir nesveikai ŽALIAI padalyvauti. Tų emocijų, nuotaikų, sveikatos būsenų ir kitų dalykų neįmanoma nupasakoti, spėti užfiksuoti nuotraukomis ar video, tačiau jos išliks ilgam atmintyje. Ta pilna kuprinė Ž999, naujos pažintys, „žalios registracijos“ kas kelis šimtus metrų, pridarytos nesąmonės kelyje, suplėšytos kelnės, tiksliau jos prarastos visiškai, nueita dvigubai daugiau kilometrų nei dieniniame etape ir nesuprasta kaip taip nueita, nerasti keli punktai, nes mums žemėlapių juk nereikia, ką jau kalbėti apie praeitą ir nepastebėta miestelį … žodžiais tai nenusakoma, o įspūdžiais taip neatkartojami… Prisijunkite prie Ž999 ir pajusite tą dvasią. Užkeikimai veikia 😉

Na ir viso savaitgalio pabaigą vainikavo vieno Ž999 nario pirtelė, kurioje buvome sutikti nerealiai šiltai. Šiltai turiu omenyje, kad pirties temperatūra siekė 120 laipsnių karščio, naminis kaimiškas pienas, kiaušinienė, kurios skonio receptą reikėtų dar daugeliui pasimokyti, šaltas alus ir gera ir linksma dalyvių nuotaiką.

Žodžiu viso savaitgalio nuotraukos čia netilpo, tad didžioji dalis yra Facebook’e http://on.fb.me/ICvanE

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Neformali bendruomenė apie Lietuvos kariuomenę

Naujas mano projektas, kuris vienija neformalią bendruomenę apie Lietuvos kariuomenę. Viskas prasidėjo nuo sacialinio tinklapio Facebook ir išaugo į internetinį puslapį Batalionas.lt. Prie panašių projektų dirbu, todėl turiu didelę patirtį plėtojant panašius projektus, tokius kaip Krašto apsaugos savanorių pajėgosAmber Hope socialinime tinklapyje Facebook ir internetinis tinklapis KASP.lt.

Projektas yra neformalus, iniciatyvus, neapmokestinamas, todėl visą jo veikimą ir pildymą palaiko idėja ir noras skleisti tikslingą informaciją, bendravimas su šios veikla basidominčiais asmenimis, bei kariais.

Nesistengiau kurti išvaizdaus dizaino, likau prie minimalizmo, kadangi laikausi tikslo, kad svarbiausia greita, informatyvi informacija, naujienos, o ne grožis ;)

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn