Gytis Paškevičius – Mano kraštas

Šita žemę man likimas dovanojo Pilką dangų, sniego sodus ir pilis Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja Ji atvėrus kiekvienam plačiai durisMan jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka Jos kalba mane užbūrė amžinai Ir tegu ją visos negandos aplenkia Mano žemė man – vieninteliai namai Vien tik ji yra prasmė tikroji Nepakeis jos niekas niekada Jai vienai tu viską paaukoji Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga (x2) Jei tavęs nėra,