Naktinė foto medžioklė

Vieną šaltą ketvirtadienio naktį, su keliais draugais ir vienu naujų pažįstamu Laurynų Ž. Photography & Design, susiruošėme į „Photožūklę“.  Berots nieko įspūdingo nesigavo, tačiau man tai buvo pirmoji pamoka pasižaidžiant fotografuoti su išlaikymu (niekada nesusiruošdavau). Mano pirmo „blyno“ nuotraukas galite pažiūrėti ir vertinti  Facebook’e, o aš džiaugiuosi 1:33 val. pasibuvęs ir 2.85 km nuėjus su linksma kompanija 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvos žygeivio pasas

Viena iš naujovių šiais metais pėsčiųjų žygių sferoje – dokumentas „Lietuvos žygeivio pasas“. Šis pasas skirtas patvirtinti paso savininko įveiktus užskaitinius žygius, kurie skelbiami pėsčiųjų žygių asociacijos puslapyje. Už kiekvieną įveiktą užskaitinį Lietuvos žygį, žygeivis į pasą gauna antspaudą su žygio pavadinimu, vienas iš organizatorių užrašo datą, kiek įveikta kilometrų žygyje ir pasirašo, kad antspaudas tikrai galiotu.

Antroji naujovė susijusi su pirmaja naujove – juostelės su miesto pavadinimu ant „Lietuvos žygeivių festivaliomedalio. Žodžiu viskas labai elementaru – turi žygeivio pasą, gauni į jį spaudą, tada gali įsigyti juostelę su miesto pavadinimu ir dėti ją ant medalio juostos. Taip surinkus dešimt juostelių (gali būti ir to paties miesto pavadinimai, bet atitinkantys spaudus pase), žygeivis gauna teisę gauti kitokios spalvos / metalo medalį ir renka kitokios spalovs / metalo juosteles. Beveik analogiška sistema yra tarptautinių žygių lygos (IML), tik pas juos jau savaime suprantama dedasi šalies juostelė, o ne miesto, bei medaliai „pririšami“ prie tam tikro žygeivio titulo.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Sportiniai tracker’iai – reikia pagalbos pasirenkant!?

Vakar, į savo mobilųjį telefona Samsung (GT-i5500) galaxy 5, nusprendžiau įsirašyti porą sportinių trackerių. Ši mintis kilo po pėsčiųjų žygio „Klaipėdos sukilėlių keliais“, kuriame teko tarpusavyje su draugais ginčytis dėl įveikto kilometražo atstumo ir stebėtis kaip žmonės sako vis skirtingus atstumus 😉 Kitam kartui jau turėsiu pats įsidiegęs tracker’į ir išmatuosiu atstumą pagal save. Na o dabar daug nerašant (nedaug ir žinau apie šias programas), noriu jūsų pagalbos patariant.

Taigi, pirmoji programa patekusi į mano telefoną, buvo „Sport Tracker“ iš www.sports-tracker.com puslapio. Iš pirmo žvilgsnio ji man pasirodė gan įdomi, jos valdymas labai paprastas ir elementarus tiek telefone, tiek internetinėje svetainėje, tačiau distancijos atstumo skaičiavimas pasirodė klaidinantis. Padarius trumpą ratą iki parduotvės, tracker’yje matyti kaip einant iki parduotuvės, buvo padaryta kilpa ten kur aš net nėjau. Įėjus į parduotuvę, nesupratau kas įvyko išviso, greičiausiai mobilus telefonas pametė ir po kiek laiko vėl pasigaudavo signalą, todėl vaikščiojimas po parduotuvę gavosi truputi nesuprantamas.

Antrasis pasirinkimas iš tracker’ių buvo „Endomondo“ programa iš www.endomondo.com puslapio. Šią programą parekomendavo brolis, nes jis pats naudoja ją bėgiojimui, tačiau ji puikiai tinka ir vaikščiojimui, bei kitoms sporto šakoms.

Ši programa savo valdimu telefone paprasta kaip ir pirmoji, tačiau puslapyje, bent jau man, patogesnė pirmoji minėta programa. Tačiau negėčiau nuvertinti šio tracker’io, kadangi jo maršrutas ir mano klaidžiojimas po parduotuvę yra tikslesnis ir realesnis pagal mano ėjimo kampus.

Kolkas daug nenagrinėjau šių dviejų programų, išbandžiau ar jos bent veikia su mano telefono aparatu, tačiau kokiame žygyje sujungsiu abu tracker’ius ir patikrinsiu labiau.

Gal kas esate bande šiuos du variantus, o gal turite kokį kitokį tracker’į ir galite parekomenduoti?

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“

Vienuoliktus metus iš eilės startavo pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Šiais metais žygyje sudalyvavo 1277 žygeiviai. Manoma, kad tai gali būti rekordas, kada vienu metu susirinko tiek daug žygeivių vienoje vietoje. Pasak organizatorių, kiekvienais metai žygio dalyvių daugėjo ir daugėjo. Nebuvo tokių metų, kad susirinktų mažiau dalyvių, negu praėjusiais metais.

„Klaipėdos sukilėlių keliais“ žygyje dalyvavau pirmą kartą, tačiau jau teko girdėti, kad ten didžiulis bardakas su pačiu organizavimu, nėra tokių pajėgumų, kad viską susitvarkytų ir pan.. Šį savaitgalį įsitikinau pats. Nors tai ir daug įvairių smulkmenų, bet vis tiek. Keletas iš jų:

Didelį nepasitenkinimą sukėlė žygio medalių trūkumas, ne tik mano komandai, tačiau ir draugų kitoms komandoms. Viskas gal būtų ir gerai, palauktume ir pagamintų tuos medalius, nematau didelės bėdos, tačiau kam tuomet skirta išankstinė registracija, kurioje nurodoma ar reikia, ar nereikia medalio? Juk pagal tai jau galima orientuotis į medalių skaičių. Kaip supratau didžiausia problema buvo ta, kad organizatoriam visiškai neįdomu buvo ar užsisakiai medalį ar ne, jei vietoje sumąstei ir užsinorėjai medalio, susimoki pinigą, tai ir gauni … Žodžiu šiam kartui savo šeštojo medalio, kurį teoriškai turiu, o realiai neturiu, nuotraukos neįkelsiu, bet tikiuosi, kad per kokį mėnesį laiko jo sulauksiu 🙂

Žygio atstumų ilgiai irgi nėra tikslūs. Kaip teigė organizatoriai, visas maršruto ilgis bus 28 km. Įveikėm mes tuos kilometrus, nėra jų daug, bet kaip visad GPS parodo daugiau nei sakoma. Pagal GPS duomenis atstumas gavosi 31 km, pagal organizatorius 28 km, diplome rašoma, kad įveikėm 25 km, o Lietuvos žygeivių pase vėl 28 km 🙂 Tai kiek nuėjome realiai?

Na ir pabaigai norėčiau atkreipti dėmesi į tai, kad net ir susimokėjus startinus 3 lietuviškus litus, negavome nė vieno žemėlapio ar legendos (nežinau ar jie išviso buvo), o diplomai tai trūksta žodžių – antros rušies. Atspausdinti ant popieriaus liekanų, kur vienoje diplomo pusėje pats diplomas, o kitoje pusėje reklamos kažkokios. Plyn, tai dabar jau taupom net ir diplomų sąskaita?

P.s. Mano nuotrakų, apart komandos nuotraukos, kuri yra šiame įraše, nebus išviso 🙂

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Žygis per tris piliakalnius

Savaitgalį Vilniuje vyko Vilniaus universiteto žygeivių klubo organizuojamas žygis per tris piliakalnius, kuriame dalyvavo 37 dalyviai. Pusdienis praleistas vaikštant po Pučkorių pažintinį taką – apylinkes, aplankant Pučkorių patrankų liejyklą, Pučkorių atodangą, Vilnios slėnį, Tuputiškių botaninį draustinį, kūrenome laužą, bei buvome Rokantiškių piliavietėje. Visą žygį vainikavo grįžimas namo traukiniu.

Pučkorių apylinkės, juosiamos Vilnios upės vingio, garsėja turtingu ir nepaprastai vertingu kultūriniu palikimu. Būtent garbingą Lietuvos praeitį mena: Pučkorių piliakalnis su netoliese jo rastomis senovės gyvenvietės liekanomis, Pučkorių dvaras, žinomas nuo XIV a., ir patrankų liejykla – Pučkarnia su aušinamaisiais tvenkiniais (jau veikusi XVI a.), palivarke buvęs vienas didžiausiu ir gražiausių Lietuvos malūnų (malė net 12 girnų!), kurio dalis XIX a. buvo pertvarkyta į medžio malimo ir popieriaus fabriką. Kitoje Vilnios pusėje, istorinėse Leoniškių palivarko žemėse, XIX a. prancūzas Karolis Devimas pastatė vandens malūna su smukle. Pučkorių apylinkių gamtos grožis vertinamas nuo seno. Ypač įspūdinga panorama, atsiverianti į Vilnios slėnį nuo Pučkorių atodangos viršaus.

Dalinuosi savo nuotraukų albumu iš šio žygio 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Stalo žaidimas „Ticket to Ride: Lietuva“

Naujas hobis draugų rate – stalo žaidimai. Viskas prasidėjo kalėdų antrą dieną, kai susirinkome antruose namuose – Irish Pub Forte ir išbandėme, bei pradėjome žaisti „Ticket to ride: Europa“ stalo žaidimą.

Bet šiame įraše norėjau paminėti ir pagirti vieno žaidimų mėgėjo sukurtą „Ticket to ride: Lietuva“ versiją, kurią mes su draugu užmetėme ir jau pasigaminome. Kolkas stalo lenta atspausdinta ant popirinio lapo, nes neradom spausdintuvo spausdinančio didelio formato kartono lapus, tačiau jau derinama su spaustuvėmis dėl tvirtos, kietos, kartoninės stalo žaidimų lentos gamybos. Žaidimo bilietus atsispausdinome ant kartoninio popieriaus ir turiu paminėti, kad tikrai neblogai gavosi. Autorius įdėjo tikrai daug darbo ir asmeninio laiko.

Pati žaidimo versija, Lietuva ir Europa šiek tiek skiriasi, tačiau žaidimo esmės nekeičia. Vagonai ir spalvotos kortelės lieka iš Europinės versijos, o maršrutų bilietai jau atsiranda nauji. Pradedant žaisti naująją versiją, iškarto pastebėjome, kad atsirado daugiau „Tunelių“ (draugų rate mes juos vadiname „Lotrija“), tačiau tai gal net žaidimą padaro labiau azartiškesį ir įdomesnį. Jei mėgstate sunkumus, žaidimo eigoje maršrutų blokavimus, siūlau neklausyti autoriaus patarimo žaisti tryse ar keturiese, o lietuvišką versiją išbandyti sužaisti penkiese 😉

Taigi, jei turite Ticket to Ride, Ticket to Ride Rurope arba Marklin Edition, siūlau tikrai pasigaminti ir išbandyti šią versiją.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Žygis „Extreme 2×100 km“

Vienas iš didžiausių praėjusių metu renginių buvo ištvermės pėsčiųjų žygis „extreme 2×100 km“ – kruvinuoju keliu. Tai buvo pirmasis kasmetinis masinis nekonkurencinio pobūdžio trijų dienų pėsčiųjų žygis, skirtas garbingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kovoms, vykusiomis Panemunės ruože nuo Jurbarko iki Kauno, su kryžiuočiais paminėti.

“eXtreme 2x100km” projektas – unikalus, lietuviškas, tarptautiniame žygių pasaulyje analogų neturintis renginys, kurio metu didelė dalis žygeivių pasiekia savo fizinių, psichologinių ir moralinių galimybių ribas. Tai absoliuti kova su savimi palydima žodžiais „Ryžtas, Valia, Garbė”.

įveikiau save, savo fizinių, psichologinių ir moralinių galimybių ribas, kurios tikrai jaučiasi nužingsniavus didelį atstumą tokiame renginyje.

Na ir pabaigai, nauji metai – naujas ištvermės pėsčiųjų žygis „extreme 2×100 km“, kuris vyks gegužės 24 – 27 dienomis (data atnaujinta vasario 17 dieną).

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Gytis Paškevičius – Mano kraštas

Šita žemę man likimas dovanojo
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja
Ji atvėrus kiekvienam plačiai durisMan jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka
Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ją visos negandos aplenkia
Mano žemė man – vieninteliai namai

Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga
(x2)

Jei tavęs nėra, į ką man atsiremti?
Kaip surasti ryto saulę languose?
Į kurią pasaulio pusę reikia žengti?
Kaip išsaugot tavo vardą,
Tavo vardą vaikuose?

Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga

Tavo skausmo niekada aš nepamiršiu,
Bet žinau, kaip greitai medžiai vėl žydės
Kada nors ir pats į medį aš pavirsiu
Mano žemė kai mane namo pakvies.

Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga
(x2)

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn