Lietuvos kariuomenė šiandien: skaičiai ir faktai

Lapkričio 23-ioji – Lietuvos karių diena. 1918 m. rudenį buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenę, kurios, kaip ir visos mūsų valstybės, likimas buvo labai sudėtingas. Kokią kariuomenę turime šiandien?

Kiek karių turime?

Kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustato Seimas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, Logistikos valdyba, Mokymo ir personalo valdyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas ir Karo policija. Ateityje numatoma steigti dar vieną naują dalinį – Ryšių ir informacinių sistemų batalioną.
Bendras karių skaičius – 12,5 tūkst., į šį skaičių įeina profesinės karo tarnybos kariai, kariūnai, aktyvusis rezervas ir būtinųjų karinių mokymų dalyviai. Kartu su jais dirba dar daugiau kaip 2 tūkst. civilių, tačiau nustatytas bendras ribinis karių skaičius šiuo metu yra iki 15 200 karių. Profesinės tarnybos karių skaičius – nuo 7,7 tūkst. iki 8,4 tūkst. Planuojama, kad iki 2015 metų, priėmus daugiau profesinės karo tarnybos karių, jų skaičius padidės iki 9 tūkst. Ateityje kariuomenė augs nežymiai. Bendras karių skaičius 2015-aisiais turėtų siekti 17 730.

Nemažą dalį kariuomenės sudaro ne profesinės tarnybos kariai, o kariai savanoriai, kurių šiuo metu kariuomenėje tarnauja 4,6 tūkst. Tiesa, 2015 metais ribinis jų skaičius turėtų siekti jau 7,5 tūkst.

Sausumos pajėgos

Kariuomenės stuburas – sausumos pajėgos, į kurių sudėtį taip pat įeina krašto apsaugos savanorių pajėgos. Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3,5 tūkst. karių ir civilių bei 4,6 tūkst. karių savanorių. Svarbiausias sausumos pajėgų junginys – motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Brigados štabas ir trys iš šešių batalionų (mechanizuotasis pėstininkų, artilerijos ir tiesioginės paramos logistikos) yra dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Taip pat po vieną brigadai priklausantį motorizuotąjį pėstininkų batalioną dislokuota Tauragės r. ir Alytuje, o mechanizuotasis pėstininkų batalionas yra ir greta Panevėžio.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro Vilniuje esantis štabas ir penkios rinktinės, kurių štabai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Be to, savanoriai turi mokomąjį batalioną Klaipėdoje bei kelias specializuotąsias kuopas.
Taip pat į sausumos pajėgas įeina inžinerinis batalionas, dislokuotas Kaune. Bataliono kariai neutralizuoja sprogmenis, įrengia pontoninius tiltus ir keltus. Jie yra pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Dabar mūsų kariuomenėje naudojama NATO standartus atitinkanti ginkluotė: automatiniai šautuvai AK-4 (Švedija), M-14, M-16 (JAV), G-36 (Vokietija), pistoletai-kulkosvaidžiai MP-5 (Vokietija), UZI (Izraelis), kulkosvaidžiai FN-MAG (Belgija), MG-3 (Vokietija), sunkieji kulkosvaidžiai „M-2 Browning“ (JAV), amerikietiški, čekiški, austriški, vokiški ir rusiški pistoletai. Snaiperinius šautuvus Lietuvos kariuomenė įsigijo iš Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos ir JAV.
Prieštankinės ginkluotės arsenale – itin modernios prieštankinės raketų paleidimo sistemos „Javelin“ (JAV), švediški prieštankiniai granatsvaidžiai „Carl Gustaf“, beatošliaužiai prieštankiniai pabūklai PV1110, taip pat vienkartiniai ir povamzdiniai granatsvaidžiai.

Sausumos pajėgos naudoja įvairiose šalyse pagamintus lengvuosius 60 mm ir sunkiuosius 120 mm kalibro minosvaidžius. Lauko artilerijoje – amerikietiškos 105 mm kalibro haubicos M-50. Kariuomenė naudoja amerikietiškus vikšrinius šarvuotuosius transporterius M-113A1 / A2 (apie 300 vnt.) ir šarvuotuosius visureigius HMMWV.
Išskirtinis kariuomenės dalinys, pavaldus tiesiogiai kariuomenės vadui, – Vilniuje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas. Batalione esanti Garbės sargybos kuopa – neatsiejama visų paradų, valstybės švenčių dalis. Taip pat bataliono sudėtyje yra Lietuvos kariuomenės orkestras, Štabo aprūpinimo kuopa bei Ryšio paramos kuopa.

Karinės romantikos, pavojų ir nuotykių šydas dengia negausias, tačiau itin gerai parengtas specialiųjų operacijų pajėgas (SOP). Jas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas ir Kovinių narų tarnyba. SOP iš dalies priskirta ir karinių oro pajėgų specialiųjų operacijų grandis. SOP kariai jau daug metų vykdo užduotis NATO vadovaujamoje misijoje neramiose pietinėse Afganistano provincijose, dalyvauja kovos veiksmuose.

Aviacija ir oro gynyba

XX amžiuje Lietuva tapo tikra aviatorių tauta. S. Dariaus ir S. Girėno dvasia gyva ir šiandien: mūsų karinės oro pajėgos (KOP) neabejotinai yra pajėgiausios Baltijos šalyse. Lietuvos teritorijoje, Zokniuose (Šiauliuose), yra visam NATO strategiškai svarbi aviacijos bazė. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1 000 karių ir civilių tarnautojų.
KOP štabas yra Kaune, tačiau pagrindinės pajėgos sutelktos Šiauliuose ir aplink juos. Zoknių aviacijos bazėje yra dislokuoti ne tik Lietuvos KOP lėktuvai, bet ir Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys kitų NATO šalių orlaiviai bei personalas. Mūsų KOP parke yra du čekiški lengvieji atakos lėktuvai „L-39ZA Albatross“, ginkluoti 23 mm aviacinėmis patrankomis, raketomis ir bombomis. Taip pat Čekijoje pagaminti du transporto lėktuvai „Letov L-410 UVP Turbolet“. Naujausias mūsų kariuomenės pirkinys – trys Italijoje pagaminti nauji transporto lėktuvai „C-27J Spartan“.

Tikri „oro darbininkai“ yra devyni mūsų kariuomenės sraigtasparniai Mi-8MTV. Jie gabena karius, perskraidina donorų organus, vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas. Pasirengę padėti nelaimės ištiktiems civiliams gyventojams kariuomenės sraigtasparniai nuolat budi paieškos ir gelbėjimo postuose Aleksote (Kaune) ir Nemirsetoje (Palangoje). KOP taip pat turi kelis lėktuvus An-2, Jak-18 ir Jak-52, naudojamus pradinei orlaivių įgulų parengčiai, taikinių imitavimui, žvalgybai ir parašiutiniam rengimui. Zokniuose yra dislokuotas ir KOP Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Radviliškyje dislokuoto Oro gynybos bataliono užduotys – saugoti oro erdvę virš ypač svarbių valstybinių objektų ir apginti remiamus karinius vienetus, kovos teritorijas nuo užpuolimo iš oro. Batalionas yra aprūpintas apžvalgos ir ugnies valdymo radarais, amerikietiškais priešlėktuvinės gynybos raketiniais kompleksais „Stinger“. Nuo 1986-ųjų „Stinger“ buvo sėkmingai naudojami Afganistano kare, todėl šią ginkluotę yra įsigijusios daugiau nei 20 Vakarų šalių. Batalionas taip pat ginkluotas švediškais zenitiniais raketų kompleksais RBS-70, turi ir zenitinės artilerijos, ugnies valdymo ir apžvalgos radarus.

Lietuvos padangę kiaurą parą stebi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos padaliniai (štabas – Kaune). Karmėlavoje yra požeminis Oro erdvės kontrolės centras, į kurį suplaukia duomenys iš visose trijose Baltijos šalyse esančių lokatorių.

Jūrų pajėgos – ne tik laivai

Karinės jūrų pajėgos (štabas – Klaipėdoje) užsiima labai įvairiomis užduotimis: stebi, saugo ir gina teritorinę jūrą bei išskirtinę ekonominę zoną, atlieka išminavimo darbus jūroje, koordinuoja ir vykdo paieškos bei gelbėjimo operacijas ir kt. Jūrų pajėgose tarnauja daugiau kaip 600 jūrininkų. Karo laivų flotilę sudaro patrulinių laivų, priešmininių laivų ir pagalbinių laivų divizionai.

Mūsų laivyne yra Norvegijoje pastatytas štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“, Vokietijoje pastatyti minų medžiotojai „Kuršis“ ir „Sūduvis“, norvegiški patruliniai laivai „Skalvis“ ir „Sėlis“ bei Danijoje pastatyti patruliniai laivai „Žemaitis“, „Dzūkas“ ir „Aukštaitis“. Pagalbinių laivų divizioną sudaro paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“ bei trys kateriai.

Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba turi jungtinį valdymo centrą bei jūros stebėjimo postus Nidoje, Palangoje ir Klaipėdoje. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras įvairių ekstremalių situacijų metu koordinuoja karo jūrininkų, pasieniečių, policijos, gelbėjimo tarnybų ir kitų struktūrų veiksmus.

Kariuomenės užnugaris

Kariuomenės koviniai daliniai neįsivaizduojami be logistikos dalinių, užtikrinančių šaudmenų, sprogmenų, maisto atsargų, aprangos, amunicijos, kuro tiekimą, įvairių paslaugų teikimą ir technikos remontą. Vienas didžiausių tokios paskirties dalinių – Marijampolėje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis gali įrengti ir aprūpinti lauko stovyklas, valyti ir tiekti didelį kiekį geriamojo vandens, remontuoti techniką, pervežti krovinius.

Karių sveikata rūpinasi Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Judėjimo kontrolės centras visų pirma prižiūri per Lietuvos teritoriją vykstantį Rusijos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos. Logistikos valdyba turi ir daugiau padalinių. Tai Materialinių resursų departamentas, Depų tarnyba (įvairaus turto, įskaitant ginklus ir šaudmenis, sandėliavimas, remontas, transporto priemonių registracija, techninė apžiūra ir pan.), Karo kartografijos centras.
Kariuomenėje taip pat yra nemažai mokymo padalinių.

Perpublikuota: Delfi

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Pamąstymai: 5-10 metų draugų kartos


Autorius: Aknacer. Nuotrauka: Friends.

Sveiki, draugai, bičiuliai ir blogo skaitytojai.

Trumpai norėčiau parašyti savo pamąstymą, kuris manau tinka daugeliui mūsų.

Žiūrinėdamas įvairias nuotraukas iš savo didžiulio archyvo, nuo ~2004 metų, pastebėjau, kad draugų kartos skiriasi 5-erių – 10-ies metų. Gal net labiau 5-erių metų.

Šis pamąstymas labai panašus į mokyklos baigimo laidas. Tarkim dabartiniai mano draugai, su kuriais bendrauju diena iš dienos, yra dabartinė karta, vyresni draugai – senesnė karta, o jaunesni draugai – jaunesnioji karta.

Tokias kartas galima atskirti labai lengvai, kadangi draugų ratas yra susidaręs iš veiklos, kurią tu veiki, kuom užsiemi ar dirbi. Kaip pavyzdį, paimkime mano gyvenimo etapą – kariuomenė. Pradėjus lankyti gen. P. Plechavičiaus jaunojo kario mokyklą, susipažinau su senają karta, kurie tapo draugais iki šiol. Po penkerių metų nauji žmonės (dabartiniai draugai) susipažino su manimi, ir irgi tapo draugais. Taip gaunasi, kad aš bendrauju su senają, dabartine ir jaunają kartomis.

Visas tris kartas gerbiu skirtingai, senąją kartą – kaip vyresnius draugus, kurie turi patirtį, įdirbį tam tikroje srityje, platesnį nugyventą gyvenimą, dabartinią kartą – kaip draugus, kurie visada bus šalia prireikus, o jauniasniąją – kaip asmenius, kurie siekia tobulėjimo, stabilumo iki mūsų kartos ar dar senesnės.

Tai štai toks trumpas pamastymas, kuris šiandiena šovė į mano galvą 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Plauk, o ne dreifuok ar išmetęs inkarą stovėk vietoje

Autorius: Kerbbi. Nuotrauka: Mar 11. Life.

Supratau, kad šiame pasaulyje svarbu, ne kur stovi, o kokia kryptimi judi. Siekdami dangaus kartais privalome plaukti pavėjui, o kartais – prieš vėją. Bet privalome plaukti, o ne dreifuoti ar išmetę inkarą stovėti vietoje. — [O.W.Holmesas]

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Dviejų „Akropolių“ sulyginimas

vs

Du „Akropoliai“, vienas Lietuviškasis – prekybos ir laisvalaikio centras, antrasis Graikiškas – miestų centrai su įtvirtinimais ant aukštesnių kalvų 🙂

Kas tai?

Akropolis (LT) – prekybinės paskirties pastatas ar pastatų kompleksas, kuris, siekiant efektyviai panaudoti sklypą, paverstas pramoginiu provincijos moksleivių ir agrovilniečių traukos centru.

Akropolis (GR) – Miesto dalis su įtvirtinimais, iškilusiais ant aukštesnės kalvos ir atlikusi gynybinę funkciją. Dabar – lankomiausia turistų vieta ir prostitučių namo į Albaniją siunčiamų atvirukų herojus.

Kas pastatė?

Akropolis (LT) -Trys broliukai Marcinkevičiai. Nuo načnyko Vilniuje prasidėjo branduolinė kapitalo reakcija ir per investicinius čekius ir keletą parduotuvių mutavo į „Akropolius“.

Akropolis (GR) -Akropolį ir Partenoną (karinės bobos šventyklą) valdant Perikliui pastatė pagrindinis Atėnų architektas ir miesto planuotojas Fidijas.

Stipriausi koziriai:

Akropolis (LT) – Dydis, strateginės vietos, psichopatiška pelno marža ir visuose „Akropuoliuse“ esanti maistinė „Maxima“, kur atėję sūrio žmonės nusiperka žoliapjoves ir dar lieka patenkinti. Biologinės atakos metu 10000 žmonių valgydami pusfabrikačius ir pardavėjas ten išgyventų 15 dienų.

Akropolis (GR) – Ginybinis patikimumas. Jei Atėnus pultų turkai, Akropolyje galėtų apsistoti valdžios atstovai ir kariai, o 150 metrų aukščio plokščiakalnis būtų ideali vieta snaiperiams.

Kas būtų,  jei jonebūtų?

Akropolis (LT) – Namų ūkiuose sumažėtų „Optimos linijos“ prekių ženklo, o ant Šeškinės kalno būtų išlikęs unikalus 10000 metų senumo paskutinio ledynmečio reljefas.

Akropolis (GR) – Lietuvos ir Latvijos „Akropoliai“ vadintusi pagal kitą Graikijos kultūrinio paveldo objektą. Greičiausiai „Moones“ (gr. „Kūšys“) arba „Skata“ (gr. „Šūdas“).

Numatoma plėtra

Akropolis (LT) – Šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.Artimiausi planai: Lietuva – skubėk pavedžioti paskutinį kartą šunį Vingioparke.

Akropolis (GR) – Nors žinomiausias akropolis stovi Atėnuose, jų dar yra Arge, Tėbuose, Korinte, Bratislavoje ir Edinburge. Projektų plėtra baigėsi prieš 25oo metų ir artimiausiu metu jokių naujų projektų nenumatoma.

Lankomumas

Akropolis (LT) – Vilnius – 42000 žmonių per diena ir vidutiniškai 15 milijonų per metus. Kaunas – 34000 per diena ir 12 milijonų  per metus. Klaipėda ir Šiauliai dar mažiau …

Akropolis (GR) – Akropolio ansamblio lankomumas yra 2 milijonais mažesnis už Vilniaus „Akropolį“ ir siekia 13 milijonų žmonių per metus.

Reikšmė čiabuviams

Akropolis (LT) – Šeškinės simbolis. Kol kas didžiausia vieto kokiai veiklai: šeimos piknikams, pirmam ir kartu paskutiniam pasymatimui, gera vieta palikti nepageidaujamą veiką arba senuką.

Akropolis (GR) – Kelia gyventojų pasididžiavimą valstybe ir jos istorija, tarnauja kaip šalies simbolis ir vizitinė kortelė.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Duck Sauce – Barbra Streisand

Labai „prasminga“ ir net du žodžius turinti daina, kurią man vis dėl to patinka klausytis savo grojaraštyje 😉

Dainos žodžiai:

Barbra Streisand
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU

Barbra Streisand
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU

Barbra Streisand
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU
UUUUUUUUUUUUUUU

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Filmas: Nepageidaujami genai

Dar vienas peržiūrėtas filmas kino teatre po ilgo laiko. Vakar susilaukiau pasiūlymo nukeliauti pasižiūrėti komedijos į kino teatrą. Galvojau juoksiuos daug, bet … tai buvo romantinė komedija „Nepageidaujami genai“.

Filmas didelio įspudžio nepaliko, tačiau buvo įdomus, nes neužmigau bežiūrėdamas jo 🙂

Trumpai apie filmą aprašo obuolys.lt:

Keisė sulaukė tokio amžiaus, kai reikia apsispręsti, ar nori susilaukti vaikų, ir imtis neatidėliotinų veiksmų, jei atsakymas yra „taip“. Jai apsispręsti nesunku – tvirtas „taip“ – tačiau ji vieniša. Tad tradicinis būdas, kai „tėvelis labai myli mamyte ir iš tos didelės meilės atsiranda vaikelis“, atkrenta. Keisė nusprendžia susirasti donorą, turintį tobulus duomenis, ir pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu. Jos dėmesys užkliūna už žavingo Rolando, kuris rodos atitinka visus Keisės reikalavimus.

Rolandas mielai sutinka padėti Keisei, o geriausia Keisės draugė Debė surengia „Apvaisinimo vakarėlį“. Per vakarėlius, kaip žinia, visi vartoja daug „degiųjų skysčių“, o kai kurie jų vartoja labai daug ir net per daug. Toks likimas tą vakarą ištinka ir Keisės draugą Volį, kuris tiesą pasakius jau ne pirmus metus iki ausų įsimylėjęs Keisę. Deja, jis slepia tai nuo visų – net nuo paties savęs – nors giliai širdyje Volis trokšta būti Rolando vietoje. Iš tiesų jis norėtų netgi daugiau, bet Keisė jau seniai nekreipia į jį dėmesio. Voliui telieka tenkintis ištikimo geriausio draugo pozicija. Taigi, „Apvaisinimo vakarėlis“ Voliui prasideda širdies skausmu, o baigiasi labai „linksmai“, tiesą sakant netgi beprotiškai: Volis iškrečia tikrai pašėlusį pokštą Keisei, Rolandui, o tuo pačiu ir sau. O kitą rytą… na, juk žinote, kaip būna: skauda galvą, nieko neprisimeni…

Atmintis Voliui ima po truputį grįžti, kai Keisė praėjus šešeriems metams su sūnumi Sebastjenu grįžta gyventi į senąjį rajoną, kur tebegyvena visi senieji draugai. Po šešerių metų sugrįžusi atmintis Voliui atneša moralines pagirias ir iškelia dilemą, kurią išspręsti nelengva: kad ir kokį sprendimą jis pasirinktų, vis tiek bus įskaudintų ir nukentėjusių.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

„Euro dance“ radijo stotis

Sveiki, muzikos mylėtojai ir ypač tie, kurie tam tikrus muzikinius kūrinius klausosi tiesiogiai per internetines radijo stotis.

Prieš gerus pora mėnesių, atradau tokią „Euro dance“ radijo stotį. Kaip bebūtų keista, tačiau pastarosios radijo stoties neklausiau nė karto dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio, kitaip tariant – darbo dienomis, todėl negaliu nuspėti ar grojama muzika tokia gera kaip ir vakarais ar savaitgaliais 😉

Labai nesigilinau ir į programą, jei tokia yra iš vis,  tad vėl gi, nežinau kada groja kūrinių mix’us. Jie man labiausiai patinka, kadangi daina keičiasi kas 30 sekundžių, o keisdamasi vis į kitą,  nenusibos. Taip pat labai greitai pasikeičia ir nepatinkanti daina.

Daug nepripasakosių ir neprireklamuosiu, tačiau paklausyti galite, gal patiks.

P.s. Tai mano mano asmeninė nuomonė ir mėgstamas muzikos stilius. Nepatinka neklausyk, tačiau komentaro parašyti nepamiršk 😉

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn