Vairavimas žiemą: kaip suvaldyti automobilį?

Iškritęs pirmasis sniegas ne vienam vairuotojui jau padarė žalos, o žiema dar tik prasideda. Kaip turėtų keistis mūsų vairavimo įpročiai šaltuoju metų laiku? Kaip stabdyti automobilį slidžiame kelyje, o kada jokiu būdu nespausti stabdžių pedalo?

Stabdoma apie 1,5 karto ilgiau

Anot instruktoriaus, slidžiame kelyje neišgelbės nei geros padangos, nei prabangus, naujausios elektronikos „prifarširuotas“ automobilis, jeigu vairuotojas neturės galvos ant pečių. „Geriausias kompiuteris – mūsų smegenys“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tiesa, visgi pirmiausiai pašnekovas pataria pasirūpinti padangomis. „Keista, bet dar daug kas važinėja vasarinėmis. Prabangiam automobiliui įsigyti žmogus turi pinigų, o padangoms – ne. Apie ką tai byloja? Apie atsakomybės trūkumą“, – svarstė V. Subačius.

Tačiau aklai pasitikėti padangomis nevalia. „Geriausia būtų rasti kokią nors slidžią ar apsnigtą aikštelę ir jas išbandyti – „pagazuoti“, pastabdyti. Žodžiu, reikia patyrinėti savo automobilio galimybes, nepasitikėti juo aklai“, – patarė vairavimo mokyklos „Autoklasė“ instruktorius.

Anot pašnekovo, dažniausia vairuotojų klaida, kad neatsižvelgiama į kelio būklę žiemą, kuri nėra vientisa – slidžią dangą keičia neslidi ir atvirkščiai. „Tiesa, greitį vairuotojai jau sumažino, tačiau saugaus atstumo tarp automobilių laikosi ne visi“, – pastebėjo instruktorius.

Koks atstumas yra saugus? Pasirodo, greitį reikia dalinti iš 2. Pavyzdžiui, jei judate 20 km/h greičiu, iki priekyje esančio automobilio turėtų būti 10 m. Žiemą stabdymo atstumas pailgėja mažiausiai 1,5 karto, todėl reikėtų laikytis dar didesnio atstumo.

Norint apsisaugoti nuo kitų eismo dalyvių „bučinių“, reikia ne tik atidžiai stebėti vaizdą veidrodėliuose, bet ir numatyti galimas kliūtis. „Dažnai vairuotojai „gauna į užpakalį“, kai staigiai stabdo. Mat paskui važiuojantieji dažnai nesilaiko saugaus atstumo.

Kuo tolygiau važiuosite, kuo anksčiau pradėsite stabdyti, kuo tiksliau numatysite visas galimas kliūtis, tuo mažesnė tikimybė nukentėti nuo kitų eismo dalyvių. Automobilis turi judėti taip tolygiai, kaip leidžiasi lėktuvas“, – juokavo pašnekovas.

Todėl, anot jo, svarbu savo „darbo vietą“ pasiruošti tinkamai. Vairuoti negalima su kailiniais ar kitais sunkiais rūbais, kuriuose vos pajudate. Sėdynė turi būti taip sureguliuota, kad patogiai atsiloštumėte, bet rankos nebūtų visiškai ištiestos. „Kad jaustumėte automobilį, nugara turi suaugti su sėdynės atlošu. Be to, taip neįsitempia kūnas, nereikia jo stengtis išlaikyti per posūkius, dirba tik rankos“, – patarė instruktorius.

Kai pradeda mėtyti

V. Subačius pastebi, kad, pradėjus automobilį mėtyti, vairuotojai pasimeta, spaudžia stabdį, staigiai atleidžia akseleratoriaus pedalą arba stipriai įsikimba į vairą. Visų šių veiksmų griežtai negalima daryti.

„Tokiais atvejais svarbiausia automobilį išlaikyti toje pačioje trajektorijoje, tačiau kai spaudžiame stabdį arba staigiai „numetame“ greitį, automobilio priekis palengvėja, o galą pradeda mėtyti. Mat užpakalinių ratų sukibimas geresnis“, – aiškino pašnekovas, kodėl staigiai stabdant slidžiame kelyje automobilis nulekia nuo kelio arba apsisuka 180 laipsnių kampu, dažnai atsidurdamas priešingoje eismo juostoje.

Pajutus, kad automobilį suka, instruktorius pataria jokiu būdu nenuimti kojos nuo akceleratoriaus pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį „pagazuoti“.

„Žinoma, lengva taip patarti. Tokioje situacijoje žmogus išsigąsta ir pasimeta. Dar ir todėl naudinga pavažinėti automobiliu aikštelėje, kad jį pajaustumėte, – patarė V. Subačius. – Labai geras pratimas, lavinantis vairavimo įgūdžius – gyvatukė, kai išprovokuojamas slydimas, tačiau bandoma automobilį išlaikyti tiesioje trajektorijoje“.

Pašnekovas patikino, kad „paslidinėti“ automobiliu aikštelėje saugiu greičiu tikrai nepavojinga. Norint apsiversti slidžiame kelyje, reikėtų labai pasistengti. Daug daugiau pavojų tyko nuo slidaus kelio pereinant ant neslidaus asfalto, kai automobilį pradeda nešti į šoną.

Anot V. Subačiaus, labai svarbu jausti ir automobilio vairą, kai mašiną ima mėtyti. Didžiausia vairuotojų klaida, kai šie tiesiog įsikimba į vairą ir laukia, kas bus.

„Sumėčius pasisuka tik automobilio korpusas. Ratų trajektorija išlieka ta pati, kaip iki mėtymo, todėl juos reikia atsukti. Vairą reikia sukti į tą pusę, į kurią užmetė automobilio galą, tačiau tai daryti reikia labai švelniai, be jokių staigių judesių. Dar labai svarbu vairą pradėti sukti kiek anksčiau nei smarkiai užmetė. Jei uždelsite, jau niekas nepadės“, – aiškino instruktorius.

Sankabą pamirškite

Instruktorius žiemą pataria visiškai pamiršti stabdymą nuspaudus sankabą. Beje, nepatariama ja piktnaudžiauti ir vasarą, nes tuomet gerokai pailgėja stabdymo kelias. „Pajutę, kad pradeda slysti ratai, švelniai atleiskite stabdį. Deja, vairuotojai tik dar labiau jį spaudžia“, – pastebėjo instruktorius.

Taip pat reikia atsiminti, kad jeigu automobilis turi ABS (stabdžių antiblokavimo sistemą), stabdymo kelias bus ilgesnis nei be jos. Kita vertus, ši sistema leidžia valdyti automobilį, todėl yra šansų kliūtį apvažiuoti, jei nepavyksta sustabdyti. Be ABS slystančio automobilio trajektorijos pakeisti neįmanoma.

Prieš sankryžas žiemą reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau. Taip pat verta nepamiršti, kad sankryžos – slidžiausi kelio ruožai. Mat čia dėl nuolatinio stabdymo susidaro ledukas. Taip pat visada slidi, net prie nulinės temperatūros, tiltų danga.

Stabdyti reikia pačiu varikliu – švelniai atleidinėjant akseleratoriaus pedalą. Sumažėjus greičiui, galima švelniai spustelėti stabdį. Kai automobilis sulėtėja iki 40-30 km/h, galima įjungti trečią pavarą. Žemesnės pavaros jungti instruktorius nepataria.

„Dar labiau sumažėjus greičiui, galima stabdyti riedant laisva eiga arba nuspaudus sankabą, tačiau pabaigoje stabdį reikia po truputį atleidinėti. Daugelį toks patarimas glumina, tačiau reikia patiems pabandyti, kad suprastumėte, kas vyksta“, – sakė pašnekovas.

Pavojingiausi kelio ruožai

Pavojingiausi kelio ruožai žiemą – padengti sniego koše. Būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Bene dažniausiai jų prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų.

„Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nesistenkite staigiai kirsti košės ruožą, išvažinėkite iš jo po truputį. Taip pat atsargiai reikėtų ir grįžti, kurį laiką pavažiavus priešingos eismo juostos vėžėmis.

Tai vadinama uždelstu persirikiavimu. Svarbiausia neišsigąsti, jei sumėtė ir jokiu būdu neatleisti akseleratoriaus pedalo“, – aiškino V. Subačius, įspėdamas, kad tokių manevrų negalima daryti, net jei, jūsų manymų, priešpriešiais važiuojantis automobilis dar toli.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Kosove per automobilio avariją nesunkiai nukentėjo Lietuvos karys

Trečiadienį netoli Kačaniko (Kosove) avariją patyrė karinis automobilis „Honker“, kuriuo važiavo du Lietuvos kariai. Įvykio metu vienas karys nesunkiai nukentėjo, jam praskelta galva.

Suteikus medicinos pagalbą, karys grįžo į dalinį ir tęsia tarnybą. Kario artimieji apie įvykį informuoti. Automobilį vairavęs karys nenukentėjo, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Įvykio metu apgadintas automobilis, priklausantis Lenkijos kariuomenei. Lietuvos kariai vykdė eskortavimo užduotį. Avarija įvyko slidžiame kelyje, kai bandant išvengti susidūrimo automobilis nuslydo nuo kelio ir apvirto.

Šuo metu Kosove tarnauja Lietuvos karių būrys KFOR-19, suformuotas iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės savanorių. Kariai užduotis vykdo NATO vadovaujamoje operacijoje „Joint Guardian“ bendro Lenkijos ir Ukrainos bataliono POLUKRBAT sudėtyje, amerikiečių bazėje „Camp Bondsteel“ (netoli Ferizajaus-Uroševaco miesto). Lietuvių būrys budi NATO taikos palaikymo misijos Kosove (KFOR) kontrolės poste šalies pasienyje su Makedonija, vykdo patruliavimo, greitojo reagavimo ir kitas užduotis.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Vandens piešinius ore „spausdinantis“ fontanas

 Šis \’intelektualusis\’ kompiuterio valdomas fontanas įrengtas Fukuoka (Japonija) prekybos ir pramogų komplekse „Canal City Hakata“. Įrenginys veikia panašiai kaip ir rašalinis spausdintuvas – skaitmeniniu būdu kontroliuojami vandens purkštukai įjungiami tokia tvarka, kad krentančio vandens srovės suformuotų įvairiausius išties įspūdingus piešinius ir raštus.
Kaip tai veikia žiūrėkite video.

 

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Italijos mafija šaudo ir „mobiliaisiais telefonais“

Italijos policija, vykdydama kovos su mafija operaciją Neapolio priemiestyje, iš sulaikytųjų paėmė mobiliuosius telefonus imituojančius šaunamuosius ginklus, pranešė „Daily Telegraph“.

Policijos atstovų teigimu, tai pirmasis atvejis Italijoje, kai konfiskuojamas toks ginklas. Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad į mobiliuosius telefonus panašūs šaunamieji ginklai kontrabanda buvo įvežti į D. Britaniją.

Telefono korpusą su netikru LCD ekranu imituojantis ginklas šaudo 5,62 mm (22 kalibro) šoviniais. Dėtuvėje iš viso telpa 4 šoviniai. Ginklas užtaisomas pastūmus telefono klaviatūros dalį. Iššaunama paspaudus telefono mygtuką, šaudoma per anteną imituojantį ginklo vamzdį.

Pasak Italijos teisėsaugos tarnybų atstovų, šiuo metu vykdoma balistinė ginklo ekspertizė – norima išsiaiškinti, ar jis nebuvo naudojamas darant nusikaltimus.

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Kaune įvyko kariumenės dienos paradas

Šiandiena išėjęs po paskaitos papuoliau tiesiai į karinio parado ceremonijos skirtos Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-mečio minėjimo vainikavimo. Paradas buvo tikrai ne toks kaip kasmet. Šiemet buvo visi Kauno daliniai, buvo demonstruoja karinė technika, kuri sudarė didelę dalį žmonių susidomėjimo.

Šiandiena Kaune, o ryt Vilniuje. Rytojau parade teks ir pačiam sudalivauti, tikiuosi viskas bus gerai ir tikrai įdomu 🙂 

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvos kariuomenė kviečia į karinius paradus Kaune ir Vilniuje

Lietuvos kariuomenė, minėdama 90-ąsias atkūrimo metines, Vilniuje ir Kaune surengs karių, ginkluotės ir technikos paradus. Tai bus išskirtiniai kariniai paradai: Vilniuje – karių skaičiumi, o Kaune – karinės technikos ir dalyvaujančiųjų įvairove.

Šeštadienį, lapkričio 22 d., šventė laikinojoje sostinėje prasidės Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Vėliau Kauno ir Ruklos dalinių kariai drauge su Lietuvos šaulių sąjungos atstovais, Karo istorijos klubo, Lietuvos kariuomenės karių rezervo asociacijos atstovais ir Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais istoriniame kariniame parade K. Donelaičio gatvėje demonstruos savo ginkluotę ir techniką. Parade galėsime išvysti lengvuosius žvalgų visureigius „Land Rover“, šarvuotus Hamerius, padidinto pravažumo universalius sunkvežimius „Mercedes Benz Unimog“, šarvuočius BV 206 ir M 113, haubicą M50, daugiafunkcinius sunkvežimius SISU ir karo inžinierių pontonus gabenančius KRAZ sunkvežimius.

Vilniuje sekmadienio, lapkričio 23 d., vidurdienį Katedros aikštėje daugiau nei 800 karių iš visų Lietuvos kariuomenės dalinių dalyvaus iškilmingoje rikiuotėje ir parade Gedimino prospekte. Paradui vadovaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas. Paradą priims vyriausiasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Iškilmingoje rikiuotėje daliniai stovės su kovinėmis vėliavomis. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai rikiuotėje pagerbs ir parade neš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kovotojų – partizanų vėliavas.

Vėliava kariams yra garbės, vienybės ir pergalės simbolis, kuris šimtus metų vedė juos į mūšį. Mūšio lauke vėliavos valdydavo daugiatūkstantines kariuomenes. Istorinėse kronikose svarbiausia mūšio statistika – tai ne nukauti priešininkai, o užgrobtos jų vėliavos.

Iškilmingos rikiuotės metu Garbės sargybos kuopos kariai iššaus tris stilizuotas salves – Laisvei ir Nepriklausomybei, Lietuvai Tėvynei ir Lietuvos kariuomenei. Karių rikiuotė tylos minute pagerbs visus už Tėvynę padėjusius galvas. Pagarbą žuvusiems tarnybos draugams kariai atiduos visoje Lietuvoje ant žuvusiųjų kapų uždegdami žvakutes.

Vėliau Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo rūmų.

Savaitgalį susirinkusiuosius Kaune ir Vilniuje skrydžiu su švente pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančio JAV Karinių oro pajėgų kontingento naikintuvai.

Pirmasis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Vilniuje Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika – pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo Karo laivyno būrys. Paraduose dalyvaudavo ir kovinė technika – šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės sistemos, žvalgų motociklai.

Kariniai paradai pradėti rengti labai seniai – jau Romos Imperijos laikais kariai kovėsi darniose rikiuotėse. Kovos rikiuotės ilgą laiką buvo efektyvus kovos būdas. Šiai laikais rikiuotės ir paradai – tai karinės ceremonijos, kuriomis kariai pagerbia ginklo brolius, vadus ir savo šalies piliečius. Lietuvoje tiek tarpukario laikais, tiek šiandien paradus priima vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas – Respublikos Prezidentas.

PASTABA. Vilniuje, Gedimino pr., lapkričio 23 d., sekmadienį, nuo 12.30 iki 13 val. bus ribojamas eismas

Programa galite rasti: kam.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Pirma nauda iš šio blogo!

Šiandiena sulaukiau pirmosios naudos iš savo blogo ir gavau dovanu „Laisvalaikis“ nuolaidų kortele. Kiek žinau jos vertė 100Lt. Šią kortele galėjau gauti ir ankščiau, bet per savo aplaiduma užtruko iki dabar. Tai nusiunčiau per mažą nuotrauką, tai nenurodžiau savo gyvenamojo miesto pavadinimo … Bet dabar jau turiu. Dar tiksliai nežinau kokiuose vietose aš ja panaudosiu, bet kur galėsiu ten ji ir funkcionuos.

O kokiose Jūs vietose naudojate šia kortelę nuolaidai gauti?

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Namų darbas baigtas

Pagaliau, pagaliau, pagaliau! Pabaigiau rašyti namų darbą, kurį rytoj (šeštadienį) atiduoti dėstytojai. Šis darbas nėra didelis, sakyčiau gan mažas, bet kai reikia parašyti jį pačiam, o kai dar nelabai supranti nuo ko pradėti, ka rašyti, ar gerai čia rašau … tai tikrai sunkoka. Na bet dabar galiu jau atsipūsti ir griūti i lovą pailsėti 🙂 Kokie bus rezultatai iš namų darbo gal parašysiu kai žinosiu 🙂

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Akcija „Užleisk vietą“?

 Iš pirmo žvilgsnio pamates toki straipsnį „Užleisk vietą“ internete, pagalvojau, kad vėl kalba eina apie senusmones, pencininkus. Tačiau perskaitęs visą straipsnį, pamačiau, kad tai visai nebloga akcija:

„Kaune startavo akcija „Užleisk vietą!“. Ryškūs oranžiniai simboliai ant miesto autobusų ir troleibusų su prierašu „Užleisk vietą!“ vaizduoja besilaukiančią moterį ir (arba) mamą ar tėtį su mažamečiais vaikais“

Jai artimiausiu metu teks važiuoti viešuoju transportu ir tikrai pasitaikytų tokia situacija, tai tikrai užleisčiau vieta besilaukiančiai moteriai ar tėčiui su vaiku, nei nagliems seniems žmonėms, kurie tikrai įžūliai prašo užleisti vietą.  Aišku nesunku ir jiems užleisti vietą, tačiau galėtų buti ir mandagesni.

Kam Jūs teiktumėte pirmenybę ir užleistumete besilaukiančią moterį, tėtį su vaiku ar ižulius senolius?

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn

Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-osios metinės

Šiais metais sukanka 90 metų, kai buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. 1918 m. lapkričio 23 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra to laikmečio kariuomenės tradicijų tęsėja, o šiandien lapkričio 23 d. laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo diena.

Minėdama jubiliejų Lietuvos kariuomenė šiais metais įvairiuose šalies miestuose – Šiauliuose, Druskininkuose, Tauragėje, Joniškyje, Marijampolėje, Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje – lapkričio 16-23 d. surengs šventinius kariuomenės dienos minėjimus. Bus laikomos Šv. mišios, pagerbtas žuvusių Lietuvos karių atminimas, vyks iškilmingos rikiuotės, konkursai, karinių orkestrų pasirodymai, bus atidaromos parodos, kariniuose daliniuose vyks atvirų durų dienos, karius ir miestelėnus su švente pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO greitojo reagavimo Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančio JAV Karinių oro pajėgų kontingento naikintuvai.

Ypatingas šių metų dienos akcentas – iškilminga karių rikiuotė Arkikatedros aikštėje Vilniuje ir po jos vyksiantis paradas, kurio metu 800 karių iš visų Lietuvos kariuomenės pajėgų pražygiuos Gedimino prospektu iki Seimo rūmų bei istorinis Kauno ir Ruklos dalinių karių, ginkluotės ir technikos karinis paradas Kaune.

Į šį paradą buvome pakviesti ir mes, krašto apsaugos savanorių pajėgų S.Dariaus ir S.Girėno 2-oji rinktinė. 

Kariuomenės diena – tai visų pirma pačių karių šventė. Šiais metais specialiai Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-mečio proga bus rengiami šventiniai koncertai, į kuriuos pakviesti visi krašto apsaugos sistemoje tarnaujantieji ir dirbantieji. Kariuomenės dienos koncertuose Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje su Lietuvos kariuomenės orkestru ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendu koncertuos žinomi Lietuvos atlikėjai. Netikėtais duetais jie moderniai interpretuos populiarias ir gerai žinomas dainas repo, džiazo, folkloro ir net klasikos stiliais.

Lietuvos kariuomenės jubiliejus bus paminėtas ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, kur tarnauja Lietuvos gynybos atašė. Čia bus rengiami priėmimai, į kuriuos kviečiami šalių, kuriose reziduojama ir atstovaujama, gynybos ministerijų ir kariuomenės pareigūnai, ambasadoriai, gynybos atašė, svečiai iš kitų institucijų. Supažindinant svečius su Lietuvos kariuomenės istorija bus surengta paroda „Kariuomenės istorija fotografijose“, Tado Dambrausko fotografijų konkurso fotografijų ekspozicija, nuotraukose bus pristatoma Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo misija Afganistane.

Norėdami sužinoti kokia programa bus Jūsų mieste, užsukite kam.lt

Pasidalink:Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on StumbleUponPin on PinterestShare on TumblrDigg thisShare on RedditShare on LinkedIn